TOP 10 lankytinų vietų Lenkijoje
Miestas, kurio visi gyventojai džiaugiasi jame gyvenantys. Vieta, kurios istorija leido mums tapti Europos galingiausiais. Sausuma plaukiantys laivai. Ir kilometrai požeminių tunelių su druskų skulptūromis ir sietynais. Visa tai šalia, Lenkijoje.
Ar dažnai pagalvojame apie atostogas kaimyninėje šalyje? Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Kasner sako, kad žmonės atostogoms renkasi Lenkiją ir dėl kalnų egzotikos, ir dėl didesnių galimybių, ir dėl bendros šalių istorijos.
„Čia kiekvienas taip netoli gali rasti sau kažką tokio, kas yra sava, bet taip pat ir skirtinga, nes yra kaimynystėje“, – tvirtina ji.
„Lenkijoje gyvena daugybė įvairių žmonių: ir lenkų, ir lietuvių, ir baltarusių, ir ukrainiečių, ir vokiečių. Kai leidžiame puoselėti savo kultūrą, savo kalbą, savo istorinę tradiciją, gauname papildomą vertybę ir turtą, kuris bendrai vadinasi Lenkija“, – sako Małgorzata Kasner.
Pateikiame interviu su Lenkijos instituto vadove, o taip pat TOP10 vietų, kurias reikia pamatyti šioje šalyje.
– Artėjant vasaros atostogoms vis daugiau lietuvių svarsto, kur jas praleisti. Ką jūs pasiūlytumėte pamatyti Lenkijoje, kodėl lietuviai turėtų ten važiuoti?
– Nedrįsčiau sakyti, kad turėtų, bet norėčiau pakviesti į Lenkiją. Visų pirma dėl to, kad Lenkija yra didelė ir tai reiškia, kad skirtinga ir kupina įdomybių. Kiekvienas lietuvis Lenkijoje gali rasti tokių erdvių, kurios gerai pažįstamos, bet būtų įdomu pamatyti, kaip tai atrodo kaimyninėje šalyje. Kita vertus, rasti ir tokių vietų, kokių nėra Lietuvoje arba aš nežinau, kad jos egzistuoja.
Mano patirtis rodo, kad Lenkijos kalnai yra ta ypatinga erdvė, kuri pritraukia daug turistų iš Europos. Egzistuoja pasirinkimas tarp Italijos, Austrijos, Lenkijos, Slovakijos kalnų ir nemažai pasirenka Italiją arba Austriją dėl didesnio egzotiškumo. Noriu patikrinti, kad egzotiškumo užtenka ir Lenkijoje, nes kalnai iš tiesų yra labai įspūdingi. Yra ne tik kur slidinėti žiemą, bet ir pasigerėti gamta tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek rudenį. Tiems, kurie myli gamtą, tai turėtų būti erdvė, kuri yra artima širdžiai. Tai Lenkijos pietūs.
O Lenkijos šiaurėje yra dvi erdvės, kurios gali būti artimos lietuviams, turintiems labai gražių vietų. Kalbu apie Mozūrų ežerų kraštą (Mazury). Aišku, Lietuvoje ežerų yra labai daug ir jie yra be galo gražūs. Jūs taip pat turite puikų pajūrį su nuostabiu smėliu, kur tikrai labai žavu leisti laiką. Vadinamasis Tūkstančio ežerų kraštas Lenkijoje suteikia galimybių žmonėms, kurie mėgsta plaukioti jachtomis arba (o tai lietuviams iš tiesų labai patinka) plaukti baidarėmis. Sąlygos ir tradicijos yra gana gerai išvystytos. Čia kiekvienas taip netoli gali rasti sau kažką tokio, kas yra sava, bet taip pat ir skirtinga, nes yra kaimynystėje.
– Ar atostogauti į Lenkiją vykstantys lietuviai gali tikėtis mažesnių kainų nei Lietuvoje?
– Kaip argumentus galima būtų paminėti tai, kad tai yra arti, tačiau jau savotiška egzotika. Ir didžiąja dalimi pigiau. Ir dar vienas jaunimui aktualus dalykas – nėra problemų susikalbėti angliškai.
Bendra kalba yra svarbu. Ir dabar ta bendra kalba tampa anglų kalba.
– Ką dar vertėtų pamatyti ežerų krašte?
– Tūkstančio ežerų kraštas – tai ne tik ežerai. Galima grožėtis ir miestais: Olštynu, Luku (lenk. Ełk), garsia tvirtove Malborku (kitaip žinomu kaip Marienburgu). Tai vietos, kurias būtina aplankyti. Yra daug vietų, susijusių su kryžiuočių buvimu tose žemėse. Bet yra ir naujesnės istorijos, menančios II pasaulinio karo laikus. Yra ir vieta su Adolfo Hitlerio bunkeriu Vilko irštva.
Kiekvienas sau gali rasti įdomią erdvę. Tai neturi būti betarpiškai susijusi su mūsų bendra istorija. Ne kiekvienas iš karto turi važiuoti į Žalgirio mūšio lauką ir Marienburgą, bet jei tai būtų įdomu, tikrai galima patirti pasididžiavimą iš bendro buvimo kartu.
– Ar lietuviai važiuoja žiūrėti Žalgirio mūšio lauko?
– To reikėtų paklausti lietuvių. Bet Žalgirio mūšio metinės yra minimos ir kasmet suvažiuoja riteriai iš įvairių klubų, kurie atkuria šį istorinį mūšį. Taip pat atvažiuoja ir grupės iš Lietuvos.
– O ką verta pamatyti Lenkijos pajūryje?
– Tai tikrai žavinga vieta. Lenkijos šiaurėje, netoli Gdansko gyvena kašubų tautinė mažuma. Jie yra įdomūs dėl savo kalbos, tradicijų, folkloro, drabužių. Tai vadiname kašubų Šveicarija, nes peizažas primena šią šalį. Be to, tai yra tik žingsnelis nuo Vyslos žiočių, kur įsikūrė Gdanskas, Gdynia ir Sopotas. Trys miestai, vadinami Trimiesčio (Trójmiasto) vardu.
Gdanskas – Hanzos miestas su daugiakultūre, daugiakalbine aplinka. II pasaulinis karas ir karo pabaiga buvo žiaurūs šiam miestui, tačiau jis puikiai atrodo ir yra kaip pati gražiausia vizitinė kortelė Lenkijos šiaurėje. Miestas apjungia bendraeuropinę Hanzos miestų tradiciją, vokiečių ir lenkų tradicijas. Tai be galo įdomu tiems, kurie domisi tokio tipo miestų istorijomis.
Šalia yra Gdynia. Man tai yra miestas–stebuklas, vienas žavingiausių Lenkijoje. Miestas, kurio dauguma gyventojų nuomonių apklausose sako, kad yra labai laimingi, jog gyvena šiame mieste. Tai miestas, kuriame gyvena laimingiausi Lenkijos žmonės. Miestas, kuriame yra gera infrastruktūra. Ir kuris išaugo, galima sakyti, iš jūros. Kaip žinote, Lenkija prieš II pasaulinį karą turėjo nedaug erdvės, kur buvo priėjimas prie jūros. Gdanskas turėjo ypatingo miesto statusą. Mums buvo labai reikalingas uostas. Inžinieriai ir politikai prieš II pasaulinį karą sugalvojo, kad būtinai reikia statyti uostą. Gdynia – tai miestas, kuris tarpukariu išaugo iš jūros.
Šalia yra ir Sopotas. Tai kurortas, kuriame anksčiau poilsis būdavo tam tikra prabanga. Lenkijos Liaudies Respublikos laikais važiuoti į Sopotą reiškė prabangą ir stilių. Tai galėjo daryti ne bet kas.
Kalbant apskritai, Pamarys (Pomorze) gali būti įdomus tiems, kurie norėtų pailsėti prie jūros, o taip pat susipažinti su tam tikros Europos dalies paveldu.
Lenkijoje gyvena daugybė įvairių žmonių: ir lenkų, ir lietuvių, ir baltarusių, ir ukrainiečių, ir vokiečių. Kai leidžiame puoselėti savo kultūrą, savo kalbą, savo istorinę tradiciją, gauname papildomą vertybę ir turtą, kuris bendrai vadinasi Lenkija.
Straipsnio autorius Andrius Sarcevičius
TOP 10 lankytinų vietų Lenkijoje
Mendzyzečo (Międzyrzecki) fortifikuotas regionas
Tai vienas didžiausių ir įdomiausių Europos XX a. militaristinės architektūros pavyzdžių. Lenkijos ir Vokietijos pasienyje praeito amžiaus trečiame dešimtmetyje vokiečių pastatyta galinga karinių įtvirtinimų sistema, besidriekianti tarp Odros ir Vartos upių per maždaug 100 km. Svarbiausias įtvirtinimų elementas – požeminiai tuneliai, nutiesti Międzyrzecze apylinkėse, kurių bendras ilgis siekia 30 km. Požemiai priklauso Pnievo karinių įtvirtinimų ir šikšnosparnių muziejui. Turistų ištisus metus čia laukia jiems parengtos trasos.
Tūkstančio ežerų kraštas – Mozūrai
Į pietus nuo Lenkijos pajūrio plyti neaprėpiamas ežerų kraštas. Mozūrai – irkluotojų, žvejų, grybautojų, maudynių ir pasivaikščiojimų po miškus mėgėjų rojus, kuriame sukaupta ketvirtadalis Lenkijos ežerų vandens. Sujungti upėmis ir kanalais ežerai sudaro populiariausią Lenkijoje irkluotojų trasą – Didžiųjų Mozūrų ežerų kelią.
Kelionė laivu – sausuma.
Viena iš viešnagės Mozūruose įdomybių – kelionė Elblongo kanalu. Tai vienas vertingiausių Lenkijos konstrukcinių paminklų, pastatytas dar 1848-1876 m. ir vienintelis tokio tipo vandens kelias Europoje. Juo keliaujama laivu per sausumą! Teritorijos paviršių lygis skiriasi 100 metrų, todėl skirtumui įveikti pastatyta unikali nuožulniosios plokštumos sistema. Laivai pervežami sausuma milžiniškomis, sielius primenančiomis platformomis ant bėgių. Platformų kelias driekiasi per miškus ir ežerus. Visa kelionė į vieną pusę trunka apie 8 valandas. Kanalas jungia du nemažus Lenkijos miestus – Ostrudą ir Elblongą.
Veličkos druskų kasykla
Netrūksta turistų, į Lenkiją atvykstančių specialiai aplankyti Veličkos (Wieliczka)– seniausios pasaulyje veikiančios druskos kasyklos. Nuo XIII a. joje be pertraukos kasama druska, tiesa, dabar jau ne komercinėms reikmėms. Šiandieninė kasykla, tai 350 km ilgio požeminių tunelių labirintas, iš kurių lankytojams galima apžiūrėti 2 km. Trasa tęsiasi per 20 kamerų, išsidėsčiusių trijuose lygiuose, nuo 64 iki 135 metrų gylyje po žeme, pro ežerus, koplyčias su druskos skulptūromis, bareljefais ir sietynais.
Kasyklose taip pat veikia požeminis paštas, restoranas, kino teatras ir net teniso kortai. Didžiosiose požeminėse salėse vyksta koncertai, teatro spektakliai, pokyliai. Kasyklų oras turi gydomųjų savybių, todėl penktame lygmenyje (211 m po žeme) įrengta sanatorija alerginiams susirgimams ir astmai gydyti.
Pajūris
Lenkija didžiuojasi vienu ilgiausių Europoje pajūriu, plačiais ir smėlėtais paplūdimiais. Kranto linija įvairialypė: vaizdingus, aukštus, net keliasdešimt metrų siekiančius skardžius keičia plačios ir plokščios kopos. Dėl gausių pušynų ir jodo dalelyčių pajūrio oras turi gydomųjų savybių, todėl Baltijos pajūryje gausu ištisus metus lankomų gydyklų. Ypač populiarus Kolobžegas (Kołobrzeg), galintis pasigirti jau nuo XVII a. eksploatuojamais gydomaisiais mineralinio vandens šaltiniais.
Turistų laukia vaizdingi uostai, seni jūrų švyturiai bei toli į jūrą nusidriekę mediniai tiltai – molai. Garsiausias ir vienas ilgiausių Europoje – Sopoto tiltas.
Tatrai
Norint įvertinti šios aukščiausios šalyje plytinčios Karpatų kalnų grandinės grožį, nereikia kopti į viršūnę, užtenka pasivaikščioti vienu iš slėnių. Tačiau ryžęsi įveikti Orlia Pierš trasą, įkopę į Kosceleco (Kościelec) ar aukščiausią Tatrų viršūnę – Rysus (Rysy, 2499 m virš jūros lygio), nepamirš šios vietos visą gyvenimą.
Aukštuosiuose Tatruose galima pamatyti aukščiausią Lenkijos krioklį – Vielka Siklava (Wielka Siklawa, 70 m) ir keliasdešimt poledynmečio ežerų, raibuliuojančių smaragdinėmis ir dangaus žydrumo bangomis. Didžiausias ir bene lengviausiai turistams pasiekiamas kalnų ežeras – Morskie Oko (34,9 ha).
Zakopanė
Aukščiausiai virš jūros lygio, Tatrų apsuptyje įsikūręs Lenkijos miestelis – vienas geriausių pasirinkimų aktyviam vasaros poilsiui, populiarus ištisus metus veikiantis gydyklų centras bei nuo seno mėgstamas žiemos sporto kurortas. Vertos dėmesio ne tik nuostabios turistinės kalnų ir slėnių trasos, bet ir miestelio muziejai, pvz. Tatrų Tytuso Chalubinskio muziejus, Koliba viloje įsikūręs Zakopanės tautodailės muziejus ar Tatrų nacionalinio parko gamtos muziejus.
Iš Zakopanės negalima išvykti neparagavus oscipeko – tradicinio Podhalės regione spaudžiamo kieto rūkyto avies pieno sūrio, ant grilio tradiciniu būdu kepto vietos upėse besiveisiančio upėtakio ar kvašnicos – kalnėnų sriubos iš raugintų kopūstų.
Penkios Lenkijos pilys, kurias būtina aplankyti!
Malborkas (Marienburgas) – įspūdinga Kryžiuočių ordino XIII – XIV a. pastatyta Malborko pilis – didžiausia gotikinė tvirtovė Europoje. Iš trijų gynybiniais įtvirtinimais apjuostų pilių sudarytas ansamblis užima apie 20 ha ploto. Įspūdingiausia pilį apžiūrėti naktinės ekskursijos metu. Malborke vasarą vyksta riterių turnyrai, į kuriuos susirenka riterių brolijos iš visos Europos.
Daugiau informacijos
Lancutas – viduramžių tvirtovė, palaipsniui pertvarkyta į rūmus. Nuo XVII a. Europoje garsi nuostabiu interjeru, karietų ir vežimaičių kolekcija. Nuo 1961 m. čia kiekvieną pavasarį vyksta muzikos festivaliai.
Daugiau informacijos
Nedzica (Niedzica) – garsi XIV amžiaus pilaitė, perstatyta renesanso stiliumi, pripažįstama vertingu gynybinės architektūros paveldo objektu.
Daugiau informacijos
Sandomiero Baranuvas (Baranów Sandomierski) – renesanso stiliaus didikų rezidencija, suprojektuota garsaus italų architekto Santi Gucci.
Daugiau informacijos
Krasičynas (Krasiczyn) – pilis, pastatyta XVI-XVII a. sandūroje kaip gynybinis pastatas. Gynybinius bokštus ir sienas puošia nuostabūs atikai.
Daugiau informacijos
Aušvico-Birkenau (Osvencimo-Bžezinkos) nacių koncentracijos stovyklos muziejus
Į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktas lankytinas objektas. II pasaulinio karo metais naciai stovykloje žudė žydus, lenkus, romus, rusus ir kt. tautybių žmones. 90 proc. kalinių sudarė iš visos okupuotos Europos deportuoti žydai.
Į Aušvico žudynių muziejų patenkama pro ne viename filme ir fotografijoje įamžintus vartus su užrašu „Arbeit macht frei”. Buvusios stovyklos teritorijoje stūkso keliolika plytinių barakų, kuriuose gyveno kaliniai. Sukrečia kalėjimo blokuose įrengta iš kalinių ir nužudytųjų atimtų daiktų ekspozicija.
Kaimyninėje Bžezinkoje žudynės vyko dar didesniu mastu. Čia veikė didžiausia nacių valdoma koncentracijos stovykla, buvo daugiausiai masinio žudymo įrenginių. Nėra jokių ekspozicijų – stengtasi išlaikyti stovyklą tokią, kokia ji buvo. Bžezinkos teritorija atvira turistams.
Krokuva
Senoji Lenkijos sostinė, tūkstantmečius skaičiuojanti Krokuva, be abejonės, vienas gražiausių Europos miestų. Jame išlikę viduramžius siekiantys senamiesčio pastatai.
Krokuva – studentų miestas: dvylikoje aukštųjų mokyklų mokosi daugiau kaip 100 tūkstančių studentų, taigi vienas seniausių Lenkijos miestų yra vienas jauniausių savo dvasia. Krokuvoje veikia vienas iš seniausių Europoje, 1364 m. įkurtas Jogailaičių universitetas.
Miesto širdis – Turgaus aikštė, didžiausia viduramžių aikštė Europoje. Kaip ir prieš amžius, šioje vietoje koncentruojasi kultūrinis, verslo ir visuomeninis miesto gyvenimas. Bene kiekviename senoviniame mūrinuke veikia kavinė, restoranas, galerija, muziejus ar parduotuvė.
Švč. Mergelės Marijos bazilikoje galima apžiūrėti didžiausią ir vieną įspūdingiausių Europoje viduramžių laikų altorių, išskaptuotą Wito Stwoszo iš liepos medžio. Į UNESCO sąrašą taip pat įtraukta greta Turgaus aikštės stūksanti Vavelio pilis – Lenkijos valdovų ir karalių rezidencija (nuo X iki XVI a.). Krokuva garsi dar viena išskirtine vieta – XIV amžiaus žydų kvartalu, kadaise buvusiu atskiru miestu – Kazimiežu. Tai antras pasaulyje (po Prahos Juzefovo) toks didelis ir vertingas judaizmo paveldo ansamblis, kurį sudaro sinagogos, nedideli namukai ir XVI a. žydų kapinės.
Varšuva
Žvelgiant į miestą sunku patikėti, kad per II pasaulinį karą jis buvo praktiškai sulygintas su žeme. Kadaise vadinta Šiaurės Paryžiumi, didžiavusis XII a. pastatais, Varšuva buvo visiškai subombarduota. Gynybinių sienų juosiami spalvingi mūriniai namai, bažnyčių bokštai, Karalių rūmų smailė – visa tai atstatyta pokario metais. Varšuvos senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą kaip tikslios rekonstrukcijos, išsaugant originalius statinių fragmentus, pavyzdys.
Tarp stiklinių dangoraižių ir plačių judrių gatvių Varšuvoje galima aptikti restauruotus rūmus, senovinius namus ar ištisą rekonstruotą su visais statiniais gatvę, pvz. Krakowskie Przedmieście, Nowy Świat ar Aleje Ujazdowskie. Sostinė didžiuojasi savo parkais, o ypač – puikiosiomis Lazenkomis – XVIII a. architektūros ir parko ansambliu.
P.S. Jeigu esi studentas, moksleivis ar pedagogas ir turi ISIC pažymėjimą, Lenkijoje Tu turi tūkstančius privilegijų ir nuolaidų!
Jei supranti lenkiškai, rekomenduojame savo privilegijas žiūrėti Lenkijos ISIC atstovybės oficialiame puslapyje čia.
Jei moki tik angliškai, keliauk susipažinti su savo privilegijomis į Tarptautinės ISIC Asociacijos puslapį (ir pasirink šalį – Lenkiją) čia.
