Tapti pilotu – tarsi išlošti gyvenimo loterijoje
Visada po du vaikštantys lėktuvų pilotai tamsiai mėlynomis uniformomis su auksinėmis sagomis, net ir matomi prieš nosį, atrodo lyg nužengę iš filmavimo aikštelės. Gal todėl, kad dažniau juos matome filmuose nei realybėje. Pilotai žavi ne tik uniforma, bet ir todėl, kad dirba vaikystės laikų svajonių darbą. Svajonės nesikeičia, tik užaugę kitaip dėliojame akcentus. Jei vaikystėje žavėjo galimybė pakilti į dangų, dabar turėtų žavėti pilotų atlyginimas.
Praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai uždirbo ne teisėjai, kaip įprasta manyti, bet orlaivių pilotai, kurių vidutinis atlyginimas – 2495 eurų. Didesniu gali pasigirti tik skrydžių vadovai (2571 euras). Tik tuomet eina minėti teisėjai (2297 eurai).
Pakilti jau paprasčiau
Prestižinių profesijų ribos sparčiai nyksta ir pilotų profesija – ne išimtis. Prieš penkerius metus Lietuvoje būsimiems pilotams reikėjo baigti universitetą ir toliau tęsti mokslus, kad galėtų skraidinti keleivius. Nuo 2010-ųjų pradėta taikyti pasaulinė praktika – piloto licenciją galima įgyti per 3 metus. Universitetinės studijos lėktuvo pilotui nebėra būtinos.
„Baltic Aviation Academy“ pradinio pilotų mokymo projektų vadovė Indrė Šveistrytė pasakoja, kad net ir baigę aukštąjį mokslą, susijusį su aviacija, žmonės dar negali pilotuoti lėktuvo, nes stokoja griežtai nustatytų praktinių įgūdžių, kurių įgyti ateinama į aviacijos mokymo įstaigas. „Dėl šios priežasties parengėme tokią mokymų programą, kuri leidžia per trejus metus tapti orlaivių pilotu“, – pasakoja I. Šveistrytė.
Nors mokymo įstaiga ir suteikia paprastesnį bei greitesnį būdą tapti pilotu, lietuvių aviacijos mokymų įstaigose beveik nematyti.
Kostadinas iki šiol jaučiasi lyg laimėjęs gyvenimo loteriją, kai iš 300 konkurentų tapo vienu iš 10 laimingųjų, įstojusių į aviaciją.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. Jono Stankūno, lietuviai nesirenka neuniversitetinių aviacijos programų, mat pirmiausia bando užimti valstybės finansuojamas vietas, o aviacijos mokymo įstaigos labai patrauklios užsieniečiams.
„Didelis užsieniečių skaičius aviacijos mokyklose rodo, kad pilotų pasaulyje labai stinga. Jų trūksta visur, bet pasaulyje vis dar yra vietų, kur mokymo įstaigos neišduoda šiuolaikinių, Europoje galiojančių sertifikatų, todėl Europos Sąjungos valstybėse ir ypač Baltijos šalyse, kur mokslas pigesnis, mokosi daug studentų iš Rytų šalių“, – komentuoja pašnekovas.
Misija neįmanoma
„Į orlaivių pilotavimą konkursai dideli, nes aviacija yra daugelio jaunų žmonių svajonė. Apskritai kasmet mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, bet pageidavimų į orlaivių pilotavimą – ne. Visada panašus skaičius žmonių nori būti pilotais“, – pastebi prof. J. Stankūnas.
Pasak profesoriaus, kiekvienais metais į vidutiniškai 15-18 valstybės skiriamų orlaivių pilotavimo vietų, bando patekti apie 150 stojančiųjų. Didžiąją dalį vietų užima Generolo Jono Žemaičio karo akademijos studentai, kurie mokosi kartu su instituto priimtais studentais į civilinę aviaciją ir valstybės sienų apsaugą.
Lietuvoje 5 metų piloto studijos, kurių metu įgyjamas magistro laipsnis ir piloto licencija, reikalinga dirbti avialinijose, kainuoja 59 082 eurus. „Aviacijos studijos brangios, nes studentas turi skraidyti 215 valandų. Dalį laiko galima skristi su treniruokliu, bet skraidymas lėktuvu išlieka brangus, tai daugiau nei individualus mokymas. Su vienu orlaivio pilotu dirba mažiausiai 4 žmonės, nuo kurą užpilančio darbuotojo iki skrydžių vadovo“, – aiškina prof. J. Stankūnas.
Aviacijos instituto direktorius pabrėžia, kad pilotų trūksta visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis. Profesorius pasakoja, kad dėl labai brangaus studentų paruošimo vargu ar valstybė galėtų skirti daugau vietų aukštojoje mokykloje orlaivių pilotams, nes nukentėtų kitos mokymo sritys. Net aviacijos kompanijoms investuoti į jauno piloto mokymą skristi tam tikru lėktuvu – per didelė prabanga, todėl dažnai pilotai savo lėšomis turi baigti reikalingus kursus.
Bulgarijos Karinių oro pajėgų akademijos studentas Kostadinas Nedevas iki šiol jaučiasi lyg laimėjęs gyvenimo loteriją, kai iš 300 konkurentų tapo vienu iš 10 laimingųjų, įstojusių į aviaciją. Kostadinas mano, kad jo sėkmės paslaptis galėjo būti tvirtas apsisprendimas tapti pilotu jau porą metų prieš vidurinės mokyklos baigimą. „Dvejus metus stipriai ruošiausi egzaminams ir buvau be galo laimingais, kai įstojau į Karinių oro pajėgų akademiją“, – pasakoja Kostadinas.
Dangus nemokamai
Krimsti aviacijos mokslus pasaulyje nusišypso vienetams, bet ar žinote, kad Lietuvoje išmokti skrosti debesis gali kiekvienas vaikais. Visai nemokamai.
Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla – vienintelė valstybinė ugdymo įstaiga šalyje, kurioje vaikai mokosi pilotuoti skraidymo aparatus ir aviacijos teorijos pradmenų. Tik 5 proc. mokymo programos skirti teorijai, o likusį laiką moksleiviai praleidžia pilotuodami specialų sklandytuvą, skirtą mokytis vaikams.
Vaikų sklandymas yra unikali Lietuvos sportinės aviacijos šaka. Ši mokykla gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Priėmimas vyksta kiekvieną pavasarį. Šiais metais priimami berniukai ir mergaitės, gimę 2005-2006 metais. Visą programą mokiniai baigia iki sulaukia 15-os.
Roko grupės „Fire It Up“ bosistas Darotas Beržinis baibė nemokamą vaikų aviacijos mokyklą ir ruošėsi stoti į aviacją, bet paauglystėje galvą labiau susuko muzika.
Vaikų sklandymo programą baigęs roko grupės „Fire It Up“ bosistas Darotas Beržinis pilotavimu susižavėjo būdamas 7-erių, kai Paluknyje, vaikų sklandymo stovykloje, pirmą kartą pakilo į dangų ir užsikrėtė skraidymo virusu visam gyvenimui. Būdamas 11 metų, Darotas kasdien iš Vilniaus važiuodavo į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome įsikūrusią Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklą.
„Planavau stoti į Aviacijos institutą, bet galvą susuko muzika. Vasarą skraidydavau, o žiemą neturėjau, ką veikti, todėl pradėjau groti“, – kodėl dabar rankoje laiko gitarą, o ne vairalazdę, pasakoja Darotas. Pašnekovas priduria, kad pilotavimas ir muzika suteikia jam adrenalino ir grįžti į aviaciją jis visada nori, bet dėl didelės mokslų kainos norą tenka vis atidėlioti.
Aviacijos rinkoje
Kostadinas iš Bulgarijos mano, kad pigiausias ir greičiausias būdas tapti profesionaliais pilotais yra laimėti loterijoje ir baigti kursus aviacijos mokykloje.
Aviacijos kompanijoje dirbantis vyriausiasis pilotas Mitko Dimitrovas tam nepritaria: „Nėra pigiausio ir greičiausio būdo tapti gerai apmokamu pilotu. Reikia būti pasiryžusiam investuoti į piloto karjerą, o garantijos, kad investicijos atsipirks, nėra“.
Pašnekovas priduria, kad tapti pilotu lengva, bet turėti gerą darbą aviacijos rinkoje labai sunku. Svarbiausi dalykai pradedančiajam, pasak vyriausiojo piloto, yra stora piniginė ir tinkami draugai aviacijos rinkoje.
Straipsnį paruošė Gabija Karlonaitė
