Studentiškas gyvenimas šiandien ir prieš 15–20 metų: kas (ne)pasikeitė?
Studentai visais laikais išsiskiria tuo, kad tai yra bene kūrybingiausia, linksmiausia ir labiausiai optimizmo kupina visuomenės dalis. Tačiau vienu požiūriu yra labai sunku lyginti šiuolaikinius studentus ir tuos, kurie mokėsi prieš 15–20 metų, tai – finansų valdymo įpročiai.
Grynųjų prireikia vis rečiau
Paskaitų tvarkaraščiai ir studijų programos jau seniai buvo perkelti iš skelbimų lentų į internetą. Į universitetus šiuolaikiniai studentai vyksta nuosavais automobiliais arba renkasi „Citybee“, „Uber“, „Taxify“ paslaugas, už kurias atsiskaityti nereikia grynųjų. Už studijas, būsto nuomą mokama naudojantis interneto banku, o kortele atsiskaityti įmanoma beveik visur, todėl dabar dažnas studentas gali visą mėnesį išsiversti be grynųjų pinigų – tam pakanka turėti mokėjimo kortelę ir išmanųjį įrenginį (telefoną, planšetę).
Tačiau prieš du dešimtmečius studijavę žmonės prisimena, kad tuomet jie ne tiek mokėsi, kiek „studentavo“ nuo pat pirmo iki paskutinio kurso – iš tėvų atsivežę bulvių, lašinių ir kito maisto, mėnesį sugebėdavo išsiversti su dabartiniais masteliais vertinant neįtikėtinai kuklia pinigų suma.
„Bendrabutis – nemokamas, pusryčiams – arbata su riestainiu, pietums ir vakarienei – keptos bulvės su kefyru arba be jo. Dabar man atrodo, kad studijų metais mes gyvenome tarsi iš oro, visai neišleisdami pinigų. Nors maisto produktų kainos buvo panašios kaip dabar, bet pramogos, renginiai, koncertai nepalyginamai pigesni“, – prisimena Vilniaus universitetą 1996 m. baigęs panevėžietis Andrius.
Tuo tarpu dabar labiausiai „studentauja“ tik pirmųjų kursų studentai. „Aukštesniųjų kursų studentai jau daugiau dėmesio skiria gyvenimo kokybei, investuoja į savo profesinę veiklą, lankosi seminaruose, spektakliuose, parodose, tad jų gyvenimo būdas ir poreikiai gana smarkiai skiriasi nuo jaunesnių kolegų“, – sako Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Komunikacijos fakultete pirmininkas Dmitrij Kostojanskij.
Kiek kainuoja būti studentu?
D. Kostojanskij įsitikinimu, neįmanoma rasti vieno skaičiaus, kuris tiksliausiai atspindėtų šiuolaikinio studento pajamas ir išlaidas, nes kiekvieno poreikiai labai skirtingi.
„Vienas gyvena triviečiame bendrabučio kambaryje, už tai moka 45 eurus per mėnesį, dar 6 eurus skiria visuomeninio transporto bilietui ir ramiausiai išsiverčia su 200 eurų mėnesiui. Kitas nuomoja butą Vilniaus centre ir vien už nuomą pakloja 300 eurų“, – kalba pašnekovas.
Jo teigimu, aukštesniųjų kursų studentai įprastai susiranda geriau apmokamus darbus nei jaunesnieji, todėl Vilniuje jie ir uždirba, ir išleidžia vidutiniškai apie 400–500 eurų per mėnesį.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad studentų finansiniai įpročiai pasikeitė iš esmės ir gerokai išaugo jų finansinis raštingumas, tačiau tėvų vaidmuo dešimtmečiais išlieka toks pat, t.y. jiems tenka pasirūpinti, jog studijuojančios atžalos kortelės sąskaitoje nepritrūktų lėšų.
Kiek tėvams kainuoja išlaikyti studentus? Jeigu jų studijas finansuoja valstybė ir jie neišvažiuoja gyventi į kitą miestą – maždaug tiek pat, kaip ir moksleivius. Kitu atveju išlaidų sąrašą papildo mokestis už studijas, gyvenamosios vietos nuoma, lėšos maistui, kelionėms ir kt. Išlaidų pokyčiai labiausiai priklauso nuo nuomojamo būsto kainų, nuo bendro kainų lygio kitimo ir nuo tėvų galimybių. Štai Vilniuje gyvenimas bendrabutyje studentui gali kainuoti 45–60 eurų, kambario nuoma bute – 120–150 eurų per mėnesį.
Įpročius keičia ir naujos galimybės
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, studentai iš tėvų dažniausiai gauna pinigų, kurių suma per mėnesį neviršija 300 eurų. Tačiau J. Varanauskienės manymu, labai nedaug tėvų išgali vaikams duoti 300 eurų per mėnesį, ypač tuomet, jeigu šeimoje yra daugiau nei vienas vaikas. Tai yra viena priežasčių, kodėl studentai jau studijų metais bando rasti darbą ir susikurti pajamų šaltinį.
Be to, pakalbinus skirtingo laikmečio studentus galima pastebėti, kad jeigu anksčiau jie gyvendavo itin taupiai ir išlaidų spektras buvo mažesnis, tai šiuolaikinio studento gyvenimas iš esmės neįsivaizduojamas be mokėjimo kortelės, neturėti jos – tai tarsi grįžti dešimtmečius atgal.
Pastebima, kad tarp jaunimo kortelės pradeda populiarėti gana anksti, dar besimokant mokykloje. Tam įtakos turi ir tai, kad sparčiai daugėja vietų, kuriose galima atsiskaityti kortele. Pavyzdžiui, jeigu prieš keletą metų mokyklų valgyklose dar nebuvo įrengti kortelių skaitytuvai, tai šiandien jais galima naudotis nemažoje dalyje mokyklų.
Dėl to patogiau ir studentus išlaikantiems tėvams, kurie patys atlyginimą gauna į su kortele susietą sąskaitą. Naudojantis interneto banku lengva atsiminti, kada ir kiek pinigų vaikams pervesta, koks sąskaitos likutis ir pan. Kita vertus, kai vaikas pradeda studijuoti ir išvažiuoja į kitą miestą, tėvams kyla natūralus noras duoti pinigus grynaisiais – taip lengviau „prisišaukti“ studentą bent kas mėnesį grįžti namo.
Kelionės tampa patogesnės
Studentai ypač daug keliauja – tai nepasikeitė per dešimtmečius. Vis dėlto jeigu anksčiau būdavo kur kas populiariau keliauti pakeleivingomis mašinomis, tai dabar ši mada nyksta ir jaunimas internete aktyviai „medžioja“ pigius lėktuvų, autobusų ar traukinių bilietus ir turi daugiau galimybių gana nebrangiai pamatyti tolimesnius kraštus.
Tačiau studentiškos kelionės – tai ne tik nuotykiai, bet ir jaunatviškos drąsos nulemti didesni pavojai. Todėl natūralu, kad vykdami į užsienį ir norėdami apsaugoti savo finansus, jaunuoliai vengia su savimi turėti didesnes sumas grynųjų, o tokiu atveju mokėjimo kortelė tampa nepakeičiama kelionių partnere. Tuomet piniginė būna tarsi perkelta į virtualią erdvę, kai norint greitai pasitikrinti sąskaitos likutį ar sekti išlaidas, pakanka prisijungti prie interneto banko, o turint kredito kortelę ir esant poreikiui – pasiskolinti pinigų iš banko pasinaudojus kredito limitu.
Šaltinis: www.seb.lt
