Šių dienų Šekspyras M. Leknickas: niekas neteikia tokios palaimos, kaip rašymas
Mantvydas Leknickas su savo kūryba prikausto kiekvieną, kuris perskaito bent vieną lyrišką įrašą, o gerbėjai lyg susitarę pritaria vienas kitam – tai naujasis šių dienų Šekspyras. Jausmingos, tikros, žaismingos, atrodytų paprastos, bet daug pasakančios mintys ir savitas kūrybos stilius – tokia jaunojo rašytojo Mantvydo Leknicko kūrybos vizitinė kortelė.
Didelio populiarumo sulaukęs literatūros herojaus kūrybos tinklaraštis bene kasdien pasipildo naujais gerbėjais, kurie rašytoją apdovanoja liaupsėmis ir neslepia susižavėjimo. Apie kūrybą, įkvėpimą, mūzas, neužilgo pasirodysiančią kūrybos rinktinę, didelio populiarumo sėkmės paslaptį, ateities planus ir romantiką – atviras ir jaukus pokalbis su M. Leknicku.
Kada pradėjai rašyti? Ir kodėl nusprendei apskritai pradėti kurti?
Rašyti pradėjau turbūt dar vaikystėje – labai mėgdavau užsiimti kūrybinėmis užduotimis. Pamenu, dar būdamas paauglys mėginau rašyti knygą. Žinoma, nepavyko. O kurti pradėjau todėl, kad tiesiog negaliu nerašyti. Viduje nuolat kyla įvairios audros, kurias nuraminti galiu tik paimdamas rašiklį. Kūryba šiandien man yra gyvenimo būdas. Niekas neteikia tokios palaimos, kaip rašymas.
Galbūt prisimeni pirmąjį savo tinklaraščio įrašą? Koks jis buvo?
Pirmojo tikrai neprisimenu, bet jis, ko gero, buvo visiškai kitokio formato, nei tai, ką rašau dabar. Anksčiau mėgdavau rašyti satyriškus, ironiškus tekstus apie įvairius įvykius, visuomenės problemas.
Ar tau pačiam lietuvių kalbos ir literatūros pamokos buvo mėgstamiausios mokykloje? Mėgdavai skaityti literatūrą?
Lietuvių kalbos pamokos nebuvo pačios mėgstamiausios ar kažkuo išskirtinės, kol mūsų klasei dėstyti nepradėjo mokytoja Deimantė Karaliūtė. Ji pakeitė mano požiūrį į tam tikrus dalykus teisinga linkme, kuri padėjo augti mano asmenybei. Žinoma, lietuvių kalbos pamokos man patiko ir dėl to, kad čia buvo galima rašyti. Samprotaujamieji rašiniai buvo mano mėgstamiausia dalis. Labai nemėgdavau interpretacijų, analizuoti tekstų, ieškoti atsakymų, kodėl rašytojas pasirinko būtent vienus ar kitus žodžius.
Galbūt turi mėgstamiausią rašytoją, kurio kūrybą ne tik skaitai, bet ir semiesi idėjų, įkvėpimo?
Taip. Esu perskaitęs didžiąją dalį Charles‘o Bukowski knygų ir turiu jų gal dešimt. Man patinka jo atvirumas, taisyklių nepaisymas ir visiška laisvė. Tekstai, kurie nėra apvilkti beprasmiškai išpūstais žodžiais man atrodo patraukliausi ir esu įsitikinęs, kad tokį tekstą parašyti yra dar sunkiau. Prie man patinkančių rašytojų galiu priskirti Richardą Brautigan‘ą, Erichą Mariją Remarką, Frederichą Beigbeder‘į, Sigitą Parulskį ir, vienos draugės dėka, atradau John‘ą Fante.
Kaip pats pavadintum savo kūrybą? Ar ji turi kokius nors „rėmus“?
Atvirai pasakius, nežinau. Stengiuosi nesilaikyti jokių taisyklių, rašau taip, kaip man patinka. Manau, kad mano skaitytojai tai tikrai pastebi.
Galima pastebėti, kad tavo kūryboje dažnai kalbama apie moteris, meilę. Ar kūrybai įkvepia tik ta vienintelė mūza, o gal tos mūzos nėra išvis? Kas įkvepia kurti?
Neslėpsiu, mano gyvenime yra ar buvo žmonių, kurie mane įkvepia kurti. Tačiau neretai tekstas gimsta iš visai nepažįstamo žmogaus eisenos, rankų judesių, kvepalų aromato. Stengiuosi į save sugerti daugybę kasdienių detalių, kurių anksčiau tiesiog nepastebėdavau.
Dažniausiai rašytojai turi laiką, kada jiems kurti sekasi geriausiai: tai gali būti naktis ar lyjant už lango lietui. Kada geriausiai kurti sekasi tau, ar tokio „stebuklingo“ laiko tau tiesiog nėra?
Neturiu kažkokių ypatingų tradicijų ar ritualų. Labiausiai mėgstu rašyti vakarais, tiesa, ne namuose. Einu į kavinę, pasiimu kavos ir, stebėdamas gatvėmis skubančius žmones, klausydamas mane įkvepiančios muzikos, rašau. Tiesa, mėgstu lietų. Ir giedrą dangų. Oras padeda tinkamai ant popieriaus pateikti esamą nuotaiką.
Ar svajoji išleisti savo kūrybos rinktinę? O, galbūt, planuoji parašyti kitokio pobūdžio knygą?
Jei viskas vyks pagal planą, dar šiais metais pasirodys mano kūrybos knyga. O kas bus ateityje – pamatysim. Turiu įvairių idėjų ir minčių.
Tavo „Facebook“ tinklaraštis jau turi daugiau nei 23 tūkstančius gerbėjų. Kaip manai, kodėl žmonėms taip patinka tavo kūryba ir kur toji sėkmės paslaptis?
Žmonėms patinka tai, kas yra nuoširdu. Tai pastebiu visur. Aš atviras ir mano skaitytojai tai pastebi. Džiaugiuosi, kad jie man atsako tuo pačiu – dėmesiu ir pasidalina savo gyvenimo istorijomis, problemomis, atsiunčia klausimų ir atvirkščiai, suteikia atsakymus, kurių neretai reikia man pačiam.
Universitete baigei politikos mokslus, kodėl pasirinkai tokias studijas, kurios, atrodo, su tavo pomėgiu kurti neturi nieko bendro?
Politika buvo mano didžioji svajonė – gal tai tiesiog noras pakeisti pasaulį? Šiandien politika manęs taip netraukia, kaip tai buvo anksčiau, nežinia, gal kada nors pasiryšiu ir tokiam žingsniui. Jau mokykloje nepraleisdavau nė vienų politinių debatų, laidų ir analizių. Žaviuosi politikų gebėjimu formuoti visuomenės nuotaikas, komunikuoti su oponentais – juk tai taip pat kūryba!
Savo ateitį sieji su kūryba, politika, o gal su visai kita sritimi?
Dirbu reklamos agentūroje, tačiau greitu metu su artimais kolegomis įsteigsime įmonę, kuri teiks reklamos socialiniuose tinkluose paslaugas. Šioje srityje turiu didelį žinių bagažą, o gebėjimas kurti padės klientams pateikti netradicinius sprendimus. Nekantraudamas laukiu šio gyvenimo etapo. Žinoma, kūrybos tikrai neapleisiu – atvirkščiai, šioje vietoje tikiuosi tobulėti ir augti.
Tavo kūryba dažniausiai romantiška. Ar toks esi ir gyvenime?
Į šitą klausimą turbūt geriau atsakytų mano artima aplinka. Iš dalies taip, mėgstu rimtus filmus, rimtą muziką ir esu nepataisomas svajotojas. Šiandieninėje visuomenėje pasigendu natūralumo, drąsos kalbėti apie jausmus ir emocijas, tikiuosi, kad mano kūryba padeda žmonėms bent trumpam „atlaisvinti“ savo vidinius pasaulius.
Kokie tavo pomėgiai ir koks dažniausiais laisvalaikio praleidimas?
Be galo mėgstu sportuoti. Žaidžiu Kauno krepšinio lygoje, lankau sporto klubą ir kitaip aktyviai leidžiu laisvalaikį. Dievinu gerus filmus, geras knygas, o dar labiau – gerą kompaniją. Nieko nėra geriau už įdomius ir atvirus pokalbius!
Autorė Lina Skersytė
