Šalys, kur neveikia Facebook ir Skype
Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio Indijoje programa Skype nutraukia galimybę skambinti į mobiliuosius telefonus. Tiesa, kitos Skype funkcijos veiks kaip ir anksčiau, tačiau vietiniai skambučiai į telefonus taps istorija.
Įvairių šaltinių teigimu, Skype yra apribotas arba visiškai neveikia Belize, Kinijoje, Kuboje, Panamoje, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Viskas labai paprasta: Skype iš vietinių telekompanijų nurėžia didžiulį pyrago gabalą, kurio jos nenori taip lengvai atiduoti. Kita vertus, tai ir papildomas laidas su išoriniu pasauliu, kurį kai kurios valstybės linkusios nukirpti.
Politinė kritika – pretekstas draudimams
Pasaulyje esama keliolikos šalių, kurios varžo vartotojų teisę naudotis ne tik Skype, bet ir socialiniais tinklais Facebook, Twitter, Google Plus, Youtube ar išmaniųjų telefonų programėlėmis Whatsapp ir Viber.
Facebook yra užblokuotas Irane, Šiaurės Korėjoje ir beveik visoje Kinijoje.
Internetas šiais laikais yra politinės satyros ir asmeninės nuomonės sklaidos šaltinis. Nieko keista, kad totalitarinių šalių vadovams humoreskos apie jų valdymą nelabai patinka. Facebook epizodiškai užblokuotas keletui dienų ar mėnesių buvo dar bent keliolikoje šalių. Ypač tai populiaru rinkimų metu arba norint apriboti neigiamą informaciją, kuri plinta apie valstybės vadovą. Pavyzdžiui, 2010 m. Bangladeše pasirodė karikatūrų serija vaizduojanti pranašą Mahometą ir keletą aukščiausių šalies valdininkų. Karikatūrų autorius buvo sulaikytas, o Facebook buvo nepasiekiamas savaitę, kol piešiniai pašalinti iš interneto.
Tadžikija pirmą kartą Facebook užblokavo 2012 m., norėdama užgniaužti neigiamus komentarus apie šalies prezidentą Emomalį Rahmoną. Nors po kurio laiko Facebook vėl pradėjo veikti, tačiau netrukus jis buvo pakartotinai užblokuotas. Ši situacija pasikartojo jau keletą kartų.
Daugumai lietuvių puikiai pažįstama Turkija 2014 m. užblokavo prieigą prie Youtube, kuomet buvo paviešintas įrašas, susijęs su tuometiniu korupcijos skandalu, kurio epicentre buvo nemažai aukštų politikų.
Kinai moka apeiti draudimus
Kinės Violet Zang teigimu, nors šalyje blokuojamas Facebook ir daugybė kitų puslapių, šiuos suvaržymus galima apeiti parsisiuntus tam tikrą programinę įrangą:
„Problema ta, kad nors Facebook ir tampa pasiekiamas, bet jo greitis būna labai lėtas. Ilgainiui valdžia tas programas aptinka ir užblokuoja, todėl Kinijos gyventojams tenka išrasti naujus būdus apeiti draudimą. Ir šis procesas vyksta nuolatos“, – pasakojo pašnekovė.
Merginos teigimu, kinai naudoja vietinius socialinius tinklus, kurie turi ganėtinai plačias galimybes, todėl itin didelio poreikio naudotis Facebook nėra. Kita vertus, Kinijos įmonės, valdančios šias platformas, taip pat nėra suinteresuotos, kad Facebook, Twitter ir kiti socialiniai tinklai būtų prieinami ir sudarytų joms konkurenciją.
„Kinijoje esama jautrių temų, susijusių su Tibetu ir Taivanu bei nemažai kritikuojančių balsų už šalies ribų, todėl valdžia nenori provokuoti žmonių ir stengiasi, kad ši informacija nebūtų pasiekiama“, – draudimų motyvus vardino mergina.
Iranas: nuo vakarietiškos orientacijos iki konservatyvios, islamiškos valstybės
Tikriausiai ne daug kas galėtų patikėti, kad ne taip seniai Irane vyko sparti vesternizacija: moterys buvo skatinamos dėvėti vakarietiškus drabužius, jos galėjo įgyti išsilavinimą ir balsuoti. Buvo uždrausta ištekinti jaunesnes nei 15 metų mergaites ir suteikta teisė išsiskirti.
Valstybė buvo pasirinkusi sekuliarią kryptį, skatino švietimą ir pažangą. Tiesa, net ir tada visų šių reformų iniciatorius Mohammadas Reza Pahlavi varžė spaudos laisvę ir stengėsi užgniaužti politinius oponentus, šalyje klestėjo korupcija ir priespauda. Šiandien internete galima rasti daugybę nuotraukų su aštuntojo dešimtmečio Irano vaizdais, kuriuose vakarietiškai apsirengę gyventojai išoriškai niekuo nesiskiria nuo to meto europiečių ar amerikiečių. 1979 m. įvyko Irano revoliucija, po kurios valdžią perėmė konservatyvių pažiūrų revoliucijos lyderis ir Iranas tapo tokiu, koks jis yra šiandien.
Maždaug 50 proc. iš 500 lankomiausių pasaulio internetinių svetainių Irane yra užblokuotos. Tokiu būdu Irano vyriausybė siekia užkirsti kelią antivalstybinei veiklai, šalies valdymo kritikai ir politinių oponentų komunikacijai. Visos šalies internetinės svetainės privalo būti užregistruotos Irano Meno ir kultūros ministerijoje.
Skirtinga socialinių tinklų samprata
Socialinių tinklų samprata Vakaruose ir Rytuose kardinaliai skiriasi. Vakaruose tai yra bendravimo ir pramogų įrankis, suteikiantis galimybę dalintis informacija ir komunikuoti su visu pasauliu. Rytų valstybėse socialiniai tinklai suvokiami kaip grėsmė esamam režimui. Pramoginė Facebook funkcija tokiose šalyse kaip Iranas ar Šiaurės Korėja nueina į antrą planą. Šios valstybės vengia ne tik savo valdymo kritikos, bet siekia užkirsti kelią plisti vakarietiško gyvenimo būdo. Jos puikiai supranta, kad gyventojai, matydami laisves ir teises, kurias turi vakariečiai, ilgainiui pradės reikšti nepasitenkinimą.
Socialiniai tinklai ir internetas yra žodžio laisvės ir demokratijos simbolis. Šalyse, kuriose tos žodžio laisvės nėra – socialinių tinklų egzistavimas yra neįmanomas. Vis dėlto lygybės ženklo tarp demokratinės žodžio laisvės ir Vakarų gal ir nereikėtų vienareikšmiškai dėti. 2011 m. Jungtinėje Karalystėje buvo užblokuoti keli Facebook puslapiai, kurie pasisakė prieš monarchiją, būsimas Princo Williamo ir Catherine Middleton vestuves bei organizavo protestus.
Internete galima rasti daugybę būdų kaip apeiti draudimus, naudojantis virtualiais privačiais tinklais (VPN) ar proxy serveriais. Tiesa, tokios priemonės neišdegtų Šiaurės Korėjoje, kuri yra sukūrusi savo vidinį internetą. Tai reiškia, jog visi užsienio šalių puslapiai yra užblokuoti, o į Š. Korėjos gyventojų kompiuterius patenka tik jau cenzūros aparato patikrinta informacija. Šiaurės Korėja taip pat turi savo operacinę sistemą, todėl jos gyventojai visapusiškai apsaugoti nuo bet kokios Vakarų įtakos. Ateityje savo internetą žada sukurti ir Iranas.
Straipsnio autorius Karolis Bareckas
