Pedagogo emocinė branda sukuria pagrindą prasmingam mokymuisi
Vis dažniau galime išgirsti, kad emocinis intelektas kopia į svarbiausių kompetencijų viršūnę, kad dėl dirbtinio intelekto proveržio jis taps vienu svarbiausių ateities žmogaus įgūdžių. Kaip daugelis iš mūsų į šiuos pranešimus reaguojame? Paskaitome ir numojame ranka. Tai juk ateitis – kažkas, kas mums neapčiuopiama ir sunkiai įsivaizduojama. O jei pasakytume, kad ta ateitis jau beveik atėjo, kad tai 2020-ieji?
Pasaulio ekonomikos forume pristatyti svarbiausi ateities darbuotojų įgūdžiai yra viena iš paskatų pradėti ruoštis jau dabar. Rugpjūčio 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks strateginė švietimo konferencija „Emocinė branda. Tikslai ir iššūkiai“. Geriausi lektoriai praktikai, psichologai ir emocinio intelekto tyrinėtojai švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams padės sąmoningai suvokti, kas visgi yra tas emocinis intelektas, kad tai neliktų tik sąvoka, kurios apibrėžimas kažkada išmoktas. Konferencijos dalyviai sužinos, kaip vertinti emocinės kompetencijos pažangą, kaip lavinti emocinį intelektą ir kaip šis gali padėti sprendžiant kasdienes situacijas.
Kodėl ši konferencija orientuota būtent į švietimo įstaigų vadovus ir pedagogus? „Švietimo įstaigos yra savotiškas židinys, kuris leidžia idėjoms sklisti toliau. Emocinį intelektą lavinti svarbu nuo mažumės. Lygiai taip pat svarbu, kad švietimo įstaigose pradėtas darbas būtų tęsiamas šeimose. Mes norime duoti labai rimtą startą, tad pradedame nuo pedagogų bei švietimo įstaigų vadovų. Būtent jie yra išreiškę tokios konferencijos poreikį. Taigi tema nėra primesta „iš viršaus“. Kadangi jaučiame šios temos reikalingumą, mūsų tikslas idėją išpildyti.“ – teigia vieni iš konferencijos organizatorių pedagogas.lt komanda.
Mintimis apie emocinio intelekto svarbą švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams sutiko pasidalinti ir keli konferencijos pranešėjai: emocinio intelekto specialistė, psichologė Nomeda Marazienė ir sertifikuotas ugdomojo vadovavimo specialistas Vytautas Gaidamavičius.
Nomeda Marazienė, konferencijoje skaitysianti pranešimus tiek švietimo įstaigų vadovų, tiek pedagogų sesijose, kalbą pradeda nuo to, kokią vertę įstaigai gali sukurti emociškai brandus vadovas. „Vadovo emocinė branda, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, veda komandą isšskirtinių rezultatų arba „išdegimo sindromo“ link. Aiški vadovo vizija, požiūrių ir įsitikinimų visuma, skatinanti žmones burtis bendriems tikslams, aukštas empatijos lygis – tai faktoriai „judinantys“ žmones. Ir atvirkščiai – teigiamo grįžtamojo ryšio, besąlyginės pagarbos darbuotojams stoka, projektuojami neigiami lūkesčiai komandos atžvilgiu – tiesus kelias į žemą darbuotojų įsitraukimą, „stovinčios vietoje ir gesinančios kasdienius gaisrus“ organizacijos kultūrą. Taigi vadovo skleidžiamas emocinis turinys tiesiogiai lemia žmonių efektyvumą.“ N. Marazienė priduria, kad tai universalūs dėsniai, galiojantys tiek švietimo įstaigoms, tiek bankams ar ligoninėms.
Įmones bei jų vadovus nuolat konsultuojantis bei mokymus jiems vedantis Vytautas Gaidamavičius teigia, kad įstaigų vadovams kaip niekam kitam reikia stiprinti emocinę kompetenciją, nes būtent vadovų elgesys lemia, kaip jausis, įsitrauks, dirbs darbuotojai. V. Gaidamavičius sako, kad vadovams jokiu būdu nereikėtų bijoti prarasti rūstaus vadovo įvaizdžio: „Tie, kurie yra priešakyje – organizacijų vadovai, klasių mokytojai, universitetų dėstytojai – turi išeiti iš saugios distancijos, kai vadovaujama iš už direktoriaus stalo, mokoma nuo pakylos. Jie turi nusileisti į mažutėlių lygį. Mažutėlis – tai vaikas, kuris žvelgia į pasaulį didelėmis akimis (todėl tobulėja kasdien), kuris dalinasi jausmais, ne vien argumentais (todėl juos myli ir jiems šypsosi net didžiausi rimtuoliai), kuris yra nuoširdus, be socialinės kaukės (kartais jų išsakyta tiesa būna nepatogi, bet šiltesnė nei patogus apsimetinėjimas). Vadovas, kuris pripažins, jog jis bijo artėjančių pokyčių, tačiau tiki dar geresne ateitimi, savo pavyzdžiu išlaisvins susikaupusią įtampa kolektyve. Vadovas, šokinėjantis iš džiaugsmo sėkmės momentu, leis darbuotojams mėgautis savo darbu. Vadovas, nebijantis nuoširdžiai apsikabinti savo kolegos ar pavaldinio, kai jam nesiseka, skatins komandą drąsiau rizikuoti, imtis atsakomybės, kartais klysti, bet klystant kurti inovacijas ir tobulinti veiklą.“
Kalbant apie pedagogų emocinio intelekto svarbą, E. Marazienė pastebi, kad daugiau nei 3000 mokslinių studijų teigia, kad didžiausią įtaką EQ (emocinio intelekto) formavimuisi galima padaryti vaikystėje ir paauglystėje. Tai reiškia, kad jautriausiu EQ formavimosi laikotarpiu vaikai daugiausia laiko praleidžia ugdymo įstaigose. Būtent dėl to švietimo įstaigų bendruomenėms svarbu įtraukti emocinio intelekto ugdymą į savo programas ir taip užtikrinti visapusį vaikų ugdymą. Be to, E. Marazienė yra įsitikinusi, kad pedagogo emocinė branda sukuria pagrindą prasmingam mokymuisi. „Kai mokytojas nori sukurti santykį su mokiniais, visų pirma jam reikalinga atsigręžti į save ir pamąstyti: „aš mokau dėl to, kad noriu, ar dėl to, kad privalau?“ Kitaip tariant, mokytojui reikalinga aukšta intraasmeninė branda. Jis turi suvokti veikiančius ir neveikiančius savo elgesio modelius, nuotaikas, emocinių būsenų įtaką mokiniams. Sąmoningai visą tai vertinantis ir keisti besistengiantis mokytojas daro didžiulę įtaką savo mokiniams. Šie dažniau nuostatą „aš privalau mokytis“ keičia nuostata „aš noriu mokytis“. Toks mokytojas lengviau sukuria emociškai įtraukiančią, ieškoti, klysti ir atrasti skatinančią atmosferą.“
Konferencijos organizatoriai tikisi, kad švietimo konferencija sukels akmenų griūties efektą – rimtai į emocinio intelekto lavinimą įsitraukę švietimo įstaigų vadovai skatins emocinės brandos augimą savo kolektyvuose, o pedagogai daugiau dėmesio skirs vaikų / moksleivių emocinio intelekto lavinimui. Galbūt dalis ugdytinių parsineš šias idėjas namo, prisidės prie jų sklaidos. „Tai labai sudėtingas darbas, tačiau mes ir nenorime eiti lengviausiu keliu. Dėl šios priežasties kiekvienam konferencijos dalyviui dovanosime konferencijos vaizdo įrašą. Dėl gilesnės temos sklaidos užtikrinimo kiekvienas konferencijos dalyvis taip pat gaus nuotolinį pedagogas.lt mokymą „Emocinio intelekto vystymas mokykloje“ – sako konferencijos rengėjai ir priduria: „Vietų į konferenciją liko visai mažai. Minimaliai. Bet mes labai norime, kad konferencijoje galėtų dalyvauti kuo daugiau pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų. Taip švietimo įstaigų atstovai galės susidaryti visapusį požiūrį į emocinio intelekto ugdymo problemą ir daryti įtaką pokyčiams“
Taigi, jei dar neužsiregistravote į konferenciją, tai padaryti galite čia http://bit.ly/2vEPLcc. Konferencija „Emocinė branda. Tikslai ir iššūkiai“ įvyks jau rugpjūčio 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje. Įvedus kodą „itic25“ suteikiama 25% nuolaida konferencijos bilietams įsigyti.
