Patarimai, kaip sutaupyti. Studentams ir ne tik.
Tikrai dažnam studentui pritrūksta pinigų labiausiai nepalankiu metu. Dažnam atrodo, kad pinigai tiesiog tirpsta ar kažkur išgaruoja. Tikra tiesa, kad pinigai – slidus dalykas ir su jais reikia mokėti elgtis. Taigi, norime jums padėti, kad pasibaigus mėnesiui ne tik neturėtumėte įsiskolinimų draugams ar artimiesiems, bet dar ir turėtumėte papildomų laisvų pinigėlių pramogoms. Žemiau pateikiame keletą patarimų, kurie padės sutaupyti.
Prietarai, kurie padeda pritraukti pinigus
• Remiantis prietarais, kad pinigai „nepabėgtų“, nereikėtų valyti trupinių nuo stalo ranka ar namuose švilpauti.
• Jei nori šefo paprašyti didesnės algos – geriau tai daryk trečiadienio pavakarėje. O pinigų grąžinimui palankiausiu metu laikomas penktadienis.
• Raudonos spalvos piniginė „traukia pinigus“.
• Turėkite motyvaciją. Užsirašykite į užrašų knygutę, kokio daikto norite, kam planuojate taupyti pinigus. Tikėkite, santaupos lyg savaime didės.
Apie apsipirkimo subtilybes
• Pastebimai sutaupysite apsipirkdami vieną ar du kartus per savaitę.
• Kad neprisipirktumėte to, ko tikrai jums nereikia ir gal net niekada nereikės, į parduotuvę eikite iš anksto susidarę pirkinių sąrašą.
• Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas. Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.
• Į maisto prekių parduotuves neikite apsipirkti alkani.
• Prieš išleisdami kiekvieną centą pagalvokite, ar už jį gausite tai, ko jums iš tikrųjų reikia.
• Žymėkitės visas savo išlaidas. Bent kartą per mėnesį peržiūrėkite, ar nebuvo nebūtinų pirkinių.
• Pirkite akcijų metu. Tačiau protingai išnaudokite akcijas. Nepirkite produkto ar daikto vien dėl to, kad jo kaina stipriai sumažinta, nors tos prekės jums nereikėjo iki akcijos. Garantuojame, kad ir nusipirkus jums to daikto nereikės.
• Pirkite turgavietėse. Patikėkite, kai kurios prekės būna lygiai tokios pat tiek prekybos centruose, tiek turguje, tik ženkliai skiriasi prekių kainos.
• Nebijokite pirkti panaudotų daiktų. Juos gerai išskalbę atrodysite lygiai taip pat šauniai, kaip su naujais.
• Reikalingi brangūs pirkiniai ne sezono metu gali padėti sutaupyti nemažai pinigų, pavyzdžiui, kailiniai vasarą ar suknelės žiemą. Sezono pabaigoje drabužių galima nusipirkti pigiau.
• Skirstykite savo turimas pajamas (X Lt maistui, X Lt pramogoms, X Lt mokesčiams).
• Derėkitės dėl kainos.
• Atsiskaitykite grynais.
• Venkite daiktus įsigyti kreditu. Tai ką pasiskolini, visada reikia grąžinti su kaupu. Taigi, jei negalite sau leisti tam tikro daikto dabar, vadinasi neturėsite iš ko sumokėti ir kitą, ar dar kitą mėnesį. Geriau palaukite, kol jūsų pajamos leis jums įsigyti norimą daiktą.
Maistas
• Gaminkite tokį patiekalo kiekį, kokį sugebėsite suvalgyti per ne daugiau nei 2 kartus.
• Taupykite pietaudami. Pietus ar užkandžius į darbą ar paskaitas neškitės pagamintus namie.
• Neatsisakykite tėvų įduodamo maisto. Kad būtų įvairiau, bendrabutyje ar su kambariokais keiskitės maistu. Ir skanu ir įvairu.
Mokesčiai
• Stebėkite savo komunalinius mokesčius. Pavyzdžiui interneto, telefono ar televizijos bendrovės nuolat skelbia įvairias akcijas, kuriomis galite pasinaudoti ir esamus planus keisti tiek dažnai, kiek jums patogu.
• Nešiokitės bent tris mobiliuosius telefonus su skirtingų ryšių kortelėmis. Telefoną dabar galima įsigyti už litą, o turėdami visus įmanomus ryšius, visada kalbėsite pigiausiai.
• Jei butą nuomojatės ir jums patiems tenka mokėti už komunalinius, sutaupysite jei išeidami iš namų išjungsite šviesą. Prausdamiesi duše, ar plaudami dantis, tol kol atliekate muilavimo, šveitimo funkciją, neleiskite vandens.
• Jei jūsų gyvenama vieta nėra stabili, stenkitės nesudarinėti sutarčių su ilgalaikiais įsipareigojimais. Keičiant vietą gali tekti mokėti baudas už sutarties nutraukimą.
• Susisiekite su savo banku ir išsiaiškinkite, ar turite pigiausią paslaugų planą (ar nekainuoja pinigų išgryninimas iš kortelės, pervedimai ir pan.).
• Deklaruokite savo pinigus. Jums sugrįš šiek tiek pinigų už mokamą mokslą ar pajamas, kurios buvo gautos neišdirbus darbe visų metų.
Transportas
• Taupykite pinigus skirtus transportui ir važiuokite viešuoju transportu.
• Susitarkite su kolegomis ar kursiokais, kad vieną dieną į paskaitas veža vienas, kitą dieną kitas.
• Gražiu oru važiuokite dviračiu. Pigu, gana greita ir sveikatai gerai.
Užimtumas
• Dalyvaukite įvairiuose loterijose ir žaidimuose. Jei nieko ir nelaimėsite, bent jau būsite užimti.
• Stebėkite, kokie nemokami renginiai vyksta mieste, kokios vyksta akcijos ar kur dalinami nemokami mėginiai. Apsilankykite tose vietose, degustuokite gaminius ir dalyvaukite renginiuose nemokamai.
• Daugiau laisvo laiko leiskite gamtoje su draugais. Tai beveik nieko nekainuoja.
• Planuodami atostogas apsvarstykite, kurie atostogavimo variantai pigesni. Neįtikėtina, tačiau kartais tikrai pigiau būna nuvykti ir pailsėti į užsienį, nei ilsėtis Lietuvos kurortuose. Organizuokite keliones su draugais. Rinkitės keliones nakvynės namuose, kempinguose ar pan.
Pajamos iš išlaidų
• Rinkite alaus butelius, kuriuos išgeriate kartu su draugais. Jei nepatogu, darykite tai paslapčia, lyg niekur nieko arba išgėrę gėrimą kartu su draugais nuneškite tarą. Pridavę tarą, galite surinkti nemažą sumą, už kurią nusipirksite naujų gėrimų.
Dovanos
• Dovanodami dovanas rinkite ne brangius daiktus, bet mielus. Galite dovaną pagaminti ar sukomplektuoti iš atskirų daiktų patys. Tada dovana bus nebrangi, miela ir unikali.
Ir dar…
• Turėkite ISIC pažymėjimą. ISIC turėtojams suteikiama daugybė nuolaidų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nustebsite, kiek daug galima sutaupyti pramogaujant, keliaujant, geriant kavą ar pan. Be to, jei turite mėgstamą parduotuvę ar pramogų zoną ir joje netaikomos nuolaidos – rašykite mums info@isic.lt. Nuolaidą suderinsime.
• Taupykite ten, kur reikia, o ne visur iš eilės. Jokiais būdais negalima taupyti maisto arba sveikatos sąskaita. Šioje srityje sutaupytos lėšos ateityje gali virsti daug didesnėmis išlaidomis.
• Nespauskite savęs labai stipriai. Daug taupant ir nuolat galvojant apie taupymą, ne retai įvyksta atvirkštinis efektas. Jeigu per daug save suvaržysite, „neišlaikius įtampos“ ir užėjus silpnumo akimirkai, iššvaistysite viską, ką buvote sutaupę.
Turite dar pasiūlymų, kaip taupyti? Parašykite juos el. paštu info@isic.lt
