Nuotolinės studijos – kelias į virtualų mobilumą
Įtemptas gyvenimo tempas, laiko stoka, ne itin patogi gyvenamoji vieta ar reikiamybė derinti darbą ir studijas potencialius studentus skatina ieškoti išeičių ir vietoje įprastinių nuolatinių studijų susimąstyti apie nuotolines. Nuotolinės studijos – tai studijavimo būdas, kai visą reikalingą mokslo medžiagą galima pasiekti naudojantis kompiuteriu ir internetu, prieiga prie medžiagos atvira bet kuriuo metu, taigi studijuoti galima ir namuose. Tai išties alternatyva negalintiems atvykti į paskaitas ir norintiems sutaupyti tiek laiko, tiek finansinių išteklių. Vis dėlto galvojantiems apie nuotolines studijas iškyla daug klausimų: šių studijų organizavimo procesą, kokybę, pranašumus ir trūkumus. Dėl to apie šiuos aktualius klausimus nutarėme pasikalbėti su Lietuvos nuotolinio ir e. mokymosi (LieDM) asociacijos prezidente Airina Volungevičiene. Pašnekovė pasakoja ne tik apie tai, ko nuotolinių studijų studentams galima tikėtis, bet ir apie tai, kaip neiškėlus kojos iš namų įgyti tarptautinės praktikos.
Technologijomis grįstas studijų procesas
Nuotolinėms studijoms organizuoti pasitelkiamos informacinės technologijos, studijų procesas be kompiuterio ir interneto neįsivaizduojamas. Apie tai, kokios technologijos taikomos, A. Volungevičienė sako, kad pirmiausia reikia sukurti nuotolinių studijų aplinką, kurioje galima kelti visą studijų medžiagą. Aukštųjų mokyklų nuotolinių studijų aplinkose studentai gali rasti paskaitos pateiktis, literatūrą, užduotis ir kitą medžiagą, kuri, dėstytojo nuomone, studentui turėtų būti aktuali.
Pašnekovė pasakoja, kad kitas nuotolinių studijų programoms pritaikytas technologinis sprendimas – vaizdo paskaitos ir konsultacijos. Vaizdo paskaitų metu naudojami profesionalūs įrankiai paskaitoje leidžia dalyvauti realiu metu, stebėti dėstytojo rodomas ir komentuojamas pateiktis, užduoti klausimus, diskutuoti. Nesant galimybės prisijungti realiu paskaitos metu, paskaitos įrašą su visa išdėstyta medžiaga ir dėstytojo komentarais studentas gali pasiekti jam patogiu metu nuotolinių studijų aplinkoje.
Su nuotolinių paskaitų organizavimu viskas atrodo paprasta – studentui tereikia įsisavinti nuotolinių studijų aplinkoje teikiamą medžiagą. Tačiau šiuo atveju, kaip ir įprastinėse studijose, nemažiau svarbus yra ir grįžtamasis ryšys, kurio metu dėstytojas studento žinias galėtų įvertinti. Taigi, be abejonės, iškyla atsiskaitymų organizavimo klausimas, ypač turint omenyje atsiskaitymams svarbius skaidrumo ir akademinio sąžiningumo kriterijus. Pasak A. Volungevičienės, net ir atsiskaitymuose galima pritaikyti technologinius sprendimus ir juos organizuoti nuotoliniu būdu, tiesa, tai praktikuojama ne visose organizacijose. Vienas iš atsiskaitymo nuotoliniu būdu pavyzdžių – atsiskaitymo organizavimas vaizdo paskaitos metu, kai dėstytojas kompiuterio ekrane gali matyti studentą. Pastarojo kompiuteryje gali būti įdiegta programa, atsiskaitymo metu leidžianti atsidaryti tik vieną testo langą. Vis dėlto informacines priemones galima pasitelkti ir kitais būdais, todėl, kaip teigia pašnekovė, paprastai tokių atsiskaitymų metu užduodami studento pamąstymo reikalaujantys klausimai, kurių atsakymų internete nėra.
Pranašumai ir trūkumai
LieDM asociacijos prezidentės manymu, jeigu technologijų išvengti įmanoma ir gyvenimo tempas ir galimybės leidžia lankyti įprastines paskaitas, tai taip ir reikėtų elgtis. Realus bendravimas, susitikimas ir buvimas socialinėje aplinkoje – didelis įprastinių studijų privalumas. Vis dėlto kartais gyvenimo sąlygos priverčia ieškoti alternatyvių sprendimų ir rinktis nuotolines studijas. Tačiau tai, pasak pašnekovės, nereiškia, kad toks studijavimo būdas blogesnis: „Nuotolinių studijų pranašumas – skaidrumas ir užtikrinta kokybė. Nuotolinių studijų programą norintis parengti dėstytojas turi paisyti aukštų kokybės reikalavimų, medžiagą parengti iš anksto ir pateikti ją įvertinti ekspertams. Taigi šiuo atveju taikomi netgi griežtesni reikalavimai nei įprastinėms studijoms, kurių kokybę pasibaigus semestrui gali įvertinti tik patys studentai“, – nuotolinių studijų pranašumus dėsto pašnekovė. Pasak jos, nuotolinių studijų metu įgytas išsilavinimas tapatus nuolatinių studijų išsilavinimui, t. y. studentai įgyja tuos pačius gebėjimus ir kompetencijas. Paklausus, kaip Lietuva atrodo pasauliniame nuotolinių studijų organizavimo kontekste, A. Volungevičienė nudžiugina teigdama, kad Lietuva nuo užsienio universitetų nuotolinių studijų organizavimo praktikos ir kokybės tikrai neatsilieka.
Vis dėlto, kai nesi kontroliuojamas dėstytojo, padidėja asmeninių problemų rizika. Pasak LieDM asociacijos prezidentės, nuotolinių studijų studentams kartais pritrūksta motyvacijos ir savikontrolės studijuoti savarankiškai, nuotoliniu būdu vykstančiose tam tikru metu organizuojamose vaizdo paskaitose dalyvauja tik mažuma, o ir tam tikrų užduočių atlikimas neretai demonstruoja tik paskutinės nakties darbo rezultatus. Taigi akivaizdu, kad prieš pasirinkdamas studijuoti nuotoliniu būdu, studentas turėtų save įsivertinti ir aiškiai nusistatyti prioritetus: ar jo tikslas tiesiog būti studentų sąraše ar studijų metu gilinti žinias.
Tarptautinis virtualus mobilumas
Nuotolinės studijos – alternatyva ne tik įprastinėms paskaitoms laiko neturintiems studentams, bet ir norintiems įgyti tarptautinės praktikos, tačiau dėl tam tikrų priežasčių negalintiems į užsienį vykti studentams. Kaip teigia A. Volungevičienė, nuotolinės paskaitos mišrioms studentų grupėms iš viso pasaulio gali būti organizuojamos anglų kalba, t. y. užsienio universitetų studentai pagal mainų programą kituose universitetuose nuotoliniu būdu gali mokytis jiems pritaikytų nuotolinių studijų dalykų. Vienu metu studentas gali studijuoti trijuose universitetuose: fiziškai lankyti paskaitas vienos šalies universitete ir virtualiai po vieną studijų dalyką studijuoti užsienio universitetuose. Pasak A. Volungevičienės, šis procesas panašus į „Erasmus“ mainų programą, tačiau šiuo atveju kalbame ne apie fizinį, o apie virtualų mobilumą. Kaip ir „Erasmus“ programoje, taip ir čia skelbiama ta pati atranka, norintys nuotoliniu būdu studijuoti kituose universitetuose turi gerai mokėti anglų kalbą ir atitikti vidurkio reikalavimus. Kartais „Erasmus“ programoje norintiems dalyvauti, tačiau dėl finansavimo stokos to daryti negalintiems studentams siūloma būtent nuotolinių studijų užsienio universitete alternatyva. Kaip ir fizinio mobilumo atveju, taip ir virtualaus užsienio universitete išklausytas dalykas užskaitomas studento studijų padalinyje, diplomo priedėlyje teikiamas įrašas, kad studijų dalykas išklausytas užsienio universitete. A. Volungevičienės nuomone, tokios studijos studentams suteikia drąsos, nes leidžia pasiruošti fiziniam mobilumui, o pastarosios galimybėms apskritai neturintiems leidžia įgyti tarptautinės patirties, susipažinti ir įvertinti kitų šalių universitetus. Pasak pašnekovės, tarptautinio virtualaus mobilumo galimybe noriai naudojasi tiek užsienio, tiek Lietuvos studentai.
