Be namų negerai: užsieniečių vargai Lietuvoje
„Buvo tikras pragaras! Prieš atskrendant susirasti vietą, kur gyventi Vilniuje, yra beveik neįmanoma, o jau atvykus situacija taip pat yra komplikuota“, – pasakoja Robi Arnoldas, atvykęs į Vilniaus Gedimino technikos universitetą per mainų programą „Erasmus+“.
Vaikinas teigia, jog didelė pagalba buvo „Erasmus“ studentų grupė „Facebook“, kurioje jis ėmėsi ieškotis kambariokų dar būdamas Šveicarijoje: „Tai puiki terpė susigaudyti kur, su kuo ir kaip aš galėsiu gyventi, taip pat gauti patarimų, kokiu būdu geriausia ieškoti gyvenamosios vietos“.
Robi pasakojo, jog universitetas jam bendrabučio nepasiūlė, todėl vienintelis variantas buvo nuomotis privatų būstą. Studentas pasakojo, jog didžiausias minusas ieškantis būsto buvo tai, jog nuomotis būstą jis pageidavo tik pusmečiui ir su brokeriais bei butų savininkais negalėjo šnekėti jų kalba – lietuviškai, o pastarųjų anglų kalbos žinios buvo menkos.
Namus Robi pavyko susirasti įtikinus savininką, jog nuomojamą būstą jis vėliau perduos nuomoti kitam semestrui į Lietuvą atvykstantiems kitiems „Erasmus“ studentams. „Na, visi suprato mūsų beviltišką situaciją, todėl siūlomos nuomos kainos buvo daug aukštesnės nei vietiniams studentams. Jie gi žino, kad šimto variantų mes neturime, o ne visus esančius sugebėsime suprasti“.
Ne ES piliečiams reikia gauti leidimą gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą
Pilnoms studijoms į Lietuvą atvykę ne Europos Sąjungos šalių piliečiai privalo gauti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. Vienas iš reikalavimų siekiant šio dokumento yra gyvenamosios vietos deklaracija. Užsienio pilietis turi įrodyti, jog mieste, kuriame gyvena, jam priklauso būstas arba jis jį turi pagal nuomos ar panaudos sutartis.
Natallia Leanovich, dirbanti Europos humanitariniame universitete, turinčiame daugiausiai užsienio studentų Lietuvoje, pasakoja, jog net ir suradus būstą, gauti gyvenamosios vietos deklaraciją yra išties sudėtinga: „Daugelis būstų savininkų arba bijo, arba nenori deklaruoti užsieniečio gyvenamosios vietos. Kai kurie būstų savininkai iš studentų bei dėstytojų pelnosi ir už gyvenamosios vietos deklaraciją prašo nuo 50 iki 700 litų, nors toks prašymas yra nelegalus“.
Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centro duomenimis, šį rudenį studijas Lietuvoje pradėjo 1582 studentai iš užsienio, o iš viso šalyje šiuo metu jų mokosi 4618, o tai sudaro apie 2 proc. visų studijuojančiųjų.
Kauno migracijos tarnybos užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Tatjana Znamenskienė teigė, jog gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje tiek užsieniečiams, tiek migracijos darbuotojams suteikia galvos skausmą: „Pirmiausia atvykusiems užsienio piliečiams, siekiantiems gauti laikinąjį leidimą gyventi, yra sudėtinga paaiškinti, kas per dalykas yra gyvenamosios vietos deklaravimas ir kad jie turi dėl šio dokumento nueiti su būsto savininku į seniūniją. Kitas dalykas – būstų savininkai yra dirbantys žmonės arba dažnai gyvena ne Lietuvoje, todėl jiems pripažinti, jog užsienietis gyvena jo nuomojame būste, yra komplikuota“.
Pagal dokumentų pateikimo tvarką, taip pat yra leidžiama pateikti notaro patvirtintą būsto savininko ir nuomotojo būsto panaudos arba nuomos sutartį, tačiau ji turi būti tinkamai įregistruota. T. Znamenskienė teigė, jog Migracijos tarnybai taip pat dažnai tenka konsultuoti būstų savininkus dėl teisės aktų taikymo, nes, pasak pašnekovės, daugelis baiminasi, jog priregistravus užsienietį, vėliau esant poreikiui nebus galima panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų arba bus prarasta teisė į pašalpas, pavyzdžiui, dėl būsto šildymo.
„Mes žmones nuraminame, jog pagal įstatymą, gyvenamosios vietos deklaracija veikia toje vietoje tol, kol žmogus turi leidimą laikinai gyventi, tai reiškia, kad ne ilgiau nei vienus metus. Pakeitus gyvenamąją vietą ar leidimo galiojimo laikui pasibaigus, gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrą tenka kartoti“.
Kitose šalyse situacija yra kiek lankstesnė – pavyzdžiui, Anglijoje gyvenusi Monika Merkytė teigė, jog įrodyti savo gyvenamąją vietą užtekdavo pateikti registruotus laiškus su sąskaitomis, atėjusius tuo adresu jos vardu.
Slovėnijoje migracijos procesui reikia būsto savininko patvirtinimo, jog užsienietis gyvena jam priklausančiame būste.
Kauno Migracijos tarnybos užsieniečių poskyrio viršininkė teigė, jog Lietuvoje taip pat tikimasi, jog šis klausimas bus sprendžiamas paprasčiau, nes dabar yra rengiamos įstatymo pataisos, skatinančios užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimą perduoti migracijos tarnyboms, o ne seniūnijoms.
Straipsnio autorius Giedrė Simanauskaitė
