Montessori mokymas ugdo savarankiškus vaikus
Montessori klasė – tai įvairaus amžiaus vaikų pilna klasė, kurie pamokos metu atlieka skirtingas užduotis. Montessori mokykloje dirbančios mokytojos vaidmuo yra pagelbėti vaikams, jeigu jiems iškyla sunkumų ar klausimų bei stebėti jų elgesį. Kitaip nei tradicinėje mokykloje, mokytojas nenurodo, kokią užduotį reikės atlikti visiems mokiniams. Jis yra lyg gidas, kuris kiekvieną vaiką individualiai nukreipia reikiama kryptimi (leidžia savarankiškai pasirinkti, ką vaikas nori mokytis tą dieną) ir taip padeda atsiskleisti jo talentams. Pasaulyje egzistuoja net 22 000 Montessori mokyklų, o Lietuvoje ši sąvoka vis dažniau girdima švietimu besidominčiųjų pokalbiuose. Jeigu norite sužinoti, kuo išskirtinis yra Montessori metodas – skaitykite toliau.
MONTESSORI MOKYMO ATSIRADIMO ISTORIJA
Vis pasigirstantys gandai, jog Montessori yra švietimo naujovė, yra mitas. Ši mokymo praktika atsirado šiek tiek daugiau nei prieš 100 metų, Marijos Montessori dėka. Marija Montessori – italų kilmės gydytoja, pasaulyje dar žinoma kaip unikalaus mokymo Montessori pradininkė bei pedagogė. Moters biografija įspūdinga, kaip ir pati M. Montessori. Jos užsispyrimas bei nuolatinis priešinimasis XIX a. Italijoje nusistovėjusioms konservatyvioms nuostatoms apie moters teises, jai padėjo ne tik sėkmingai pabaigti techninį institutą, (kuriame mokėsi tik berniukai), bet ir gauti universiteto diplomą bei tapti pirmąją moterimi gydytoja Italijoje. Užėmusi direktorės pareigas sutrikusio vystymosi vaikų mokykloje, ji daug laiko skyrė ankstyvosios vaikystės raidos analizėms, skaitė kitų žymių to meto gydytojų knygas (Jean-Marc-Gaspard Itard, Édouard Séguin) bei pritaikė naujas žinias praktikoje, pridėdama savo metodus. Pastebėjusi, jog pritaikius individualų ir reikiamą mokymo metodą, vystymosi sutrikimų turintys vaikai gali išmokti visko, kas dar prieš tai atrodė neįmanoma, ji išsikėlė tikslą naująjį mokymo metodą išbandyti su vystymosi raidos sutrikimų neturinčiais vaikais. Taip atsirado Casa dei Bambini („Vaikų namai“), kuriuose buvo mokoma būtent Montessori metodu.
KUO MONTESSORI MOKYKLOS SKIRIASI NUO TRADICINIŲ MOKYKLŲ?
- Skirtingo amžiaus vaikai mokosi vienoje klasėje. Vyresni vaikai savo pavyzdžiu parodo mažesniesiems, kaip reikia atlikti tam tikras užduotis. O mažesnieji, bando kartoti tai, ką daro vyresnieji mokiniai ir taip greičiau išmoksta naujus dalykus. Pavyzdžiui, 4 metų vaikas, matydamas, jog jo bendraklasis, kuriam yra 6 metai, jau moka skaityti, norėdamas atkartoti vyresniojo elgesį, taip pat mokysis skaityti.
- Mokinių laisvė pasirinkti, ką jie nori mokytis. Montessori klasėse kiekvienas mokinys renkasi, kurį įgūdį tą dieną jis nori tobulinti. Žinoma, mokytojas jam pateikia variantus, jog mokymasis vyktų pagal ugdymo programos planą. Tokiu būdu kiekvienas vaikas mokosi tai, kas jam tuo metu yra įdomu ir naudinga.
Čia pateikiame dar 7 Montessori mokymo principus, kurie taip pat yra taikomi Montessori klasėse.
7 MONTESSORI MOKYMO PRINCIPAI:
1. ŽAIDIMAS YRA DARBAS
Marija Montessori tikėjo, jog žaidimas yra pagrindinis būdas, kaip vaikas susipažįsta su pasauliu, išreiškia save bei savo emocijas. Žaidimo metu atsiskleidžia jo smalsumas ir noras tobulėti. Montessori klasėse yra specialių žaislų, kurie padeda vaikams lavinti retorikos, savarankiškumo įgūdžius. Šie žaislai yra pagaminti iš natūralių medžiagų, nudažyti kontrastingomis spalvomis, pasižymi paprastu dizainu. Be to, jie sukurti taip, kad vaikas pats galėtų pasitaisyti, jeigu žaisdamas suklydo. Pavyzdžiui, garsusis Montessori žaidimas bokštas yra sumodeliuotas taip, jog vaikui uždėjus ne reikiamo dydžio detalę, šis, be suaugusiojo pagalbos, galėtų nuimti detalę ir uždėti reikiamą.
2. PARUOŠTA APLINKA
Tinkamai paruošta aplinka yra esminė Montessori metodo dalis. Aplinka, kurioje vaikai mokosi pagal Montessori praktiką, turi būti graži, tvarkinga ir struktūrizuota: vaikai turi turėti laisvę lengvai judėti bei savarankiškai nuo lentynos pasiimti reikiamą knygą ar žaislą.
3. SAVARANKIŠKUMAS
Anot Marijos Montessori, nereikia stengtis padėti vaikui išspręsti uždavinį, jeigu jis jaučia, kad pats gali surasti reikiamą atsakymą be aplinkinių pagalbos. Šis Montessori mokymo principas akcentuoja, jog vaiko savarankiškumas yra be galo svarbi savybė, ugdoma Montessori praktikos metu, kuri padeda vaikui pažinti save, išmokti pasirūpinti savimi bei skatina norą pažinti pasaulį.
4. PRAKTINIS MOKYMASIS
Ar žinojote, jog nuo gimimo iki tol, kol vaikui sukanka 6 metai, jis lengviausiai įsisavina naujus dalykus ir informaciją? Būtent šiuo laikotarpiu, stebėdamas aplinką, vaikas išmoksta daugiausiai. Todėl ir buvimas tarp skirtingo amžiaus vaikų yra naudingas ir efektyvus mokymosi metodas.
5. STEBĖJIMAS
Montessori mokymo metodas išryškina vaiko ir jo elgsenos tyrinėjimo svarbą. Vaiko raidos vystymosi etape būna vadinamieji jautrieji periodai, kai vaikas būna susidomėjęs tik tam tikra veikla. Tai gali būti lipimas, piešimas, daiktų dėliojimas, detalių nešiojimas ar kalbėjimas. Montessori metodas moko, jog pedagogai, stebėjimo ir analizės pagalba turi pastebėti šį vaiko susidomėjimą bei pritaikyti reikiamus metodus, padedančius vaikui tobulinti tą sritį.
6. LAISVĖ, BET RIBOSE
Vaikams suteikti laisvę yra be galo svarbu. Ir ne, čia ne apie laisvę daryti ką nori ir kaip nori, be jokių taisyklių. Montessori praktika moko, jog vaikams reikia duodi pasirinkimo laisvę, pateikus galimus pasirinkimo variantus. Tarkim, Jūs leidžiate vaikui pasirinkti, kokį įgūdį vaikas nori tobulinti šiandien (skaitymo, kalbėjimo ar rašymo), tačiau Jūs parenkate 3 variantus, iš kurių galima rinktis. Anot Marijos Montessori, vaikų tėveliai ir pedagogai yra lyg sodininkai, kurie padeda augti, atsiskleisti ir žydėti vaikučiams. Taip, parodydami, kuria linkme eiti, leidžiate vaikams priimti savarankiškus sprendimus.
7. PAGARBA
Šis, paskutinis Montessori mokymo principas, apibendrina visas anksčiau aptartas mintis bei nusako viso Montessori mokymo esmę – pagarbą vaiko savarankiškiems sprendimams bei norams.
Susipažinome su Montessori mokymo atsiradimo istorija, aptarėme svarbiausius Montessori principus, o kokia gi Montessori praktikos vertė vaikui?
MONTESSORI MOKYMO METU:
- Ugdomas vaiko savarankiškumas
- Mokoma atsakingai priimti sprendimus
- Skiriamas individualus dėmesys kiekvienam vaikui
Montessori metodas, nors ir sukurtas prieš daugiau nei 100 metų, yra aktualus ir vis labiau populiarėjantis mokymo būdas ne tik užsienio darželiuose bei mokyklose, bet ir Lietuvos švietimo sistemoje. Lietuvoje veikiančios Montessori mokyklos buria ir vienija vaikus, jų tėvelius bei pedagogus, kuriems svarbu individualumas, savarankiškumas bei noras kitokiu būdu susipažinti su pasauliu.
