Kalėdų mugės Europoje: šventės kvepia meduoliais ir karštu vynu, bet ne sniegu
Vokiškai kalbantiems Europos gyventojams Kalėdos ir ypač kelios savaitės prieš tai yra didžiulė šventė. Ironiška – ji į šiuos kraštus ateina labai nenoriai. Jei kur nors pietų Vokietijoje dabar nori pajusti Kalėdų dvasią, reikia geros uoslės ir klausos. Bet kai nosis ir ausys atveda į meduoliais, karštu vynu ir kitais skanėstais kvepiančią mugę, gali neabejoti – gerai nuotaikai garantuoti trūks nebent tikro Kalėdų senelio.
Vaikai rytus leidžia ne mokykloje, o mugėje
Kol Štutgarte laukiu traukinio, turiu porą valandų pamaklinėti po miestą. Kalendoriuje – gruodžio vidurys, gatvėse – nė kruopelės sniego, pro debesis švysčioja saulė. Termometras rytą rodė 8 laipsnius. Atsidūrusi miesto centre esančioje Rūmų aikštėje (Schlossplatz), turiu šiek tiek pasvarstyti, koks metų laikas. Aikštėje pilna parduotuvėlių, išpuoštų eglės šakomis, spalvotais žaisliukais, lempučių girliandomis ir elnių figūrėlėmis, prie vienos vaikai kumščiuoja pripūstą senį besmegenį.
Jei gamta nesiūlo Kalėdų nuotaikos, galima ją susikurti – atrodo, tokia taisykle vadovaujasi vokiečiai. Štutgarte vidury žiemos yra tekę matyti nemažai sniego, bet šiemet šalčiai delsia. Prekeiviai turėtų tik džiaugtis – speigas nekandžioja pirštų, kai reikia ieškoti grąžos, o mugėje žmonių vis tiek pilna. Pirmadienio rytą tarp krautuvėlių daugiausia laksto vaikai su kuprinėmis – matyt, atkeliavo kartu su mokytojomis, bet nemažai ir suaugusiųjų. Vidury darbo dienos jie ramiai siurbčioja karštą vyną, skanauja vaflius ir pliurpia apie šį bei tą. Mažieji graužia meduolius, laukia eilėje prie karuselės ar važinėja traukinuku. Baisu pagalvoti, kas dedasi vakarais ar savaitgaliais, – jei nori užmesti akį į kokį prekystalį, tikriausiai tenka darbuotis alkūnėmis.
Kalėdų mugė Štutgarte, Eglės Digrytės nuotr.
Kalėdų mugė šioje aikštėje tarp Naujųjų rūmų ir Renesansą menančiose aplinkinėse senamiesčio gatvėse bei aikštėse vyksta kasmet nuo lapkričio pabaigos iki Kūčių. Ji yra ne tik viena seniausių ir tradiciškiausių, bet ir viena didžiausių Europoje – čia galima suskaičiuoti maždaug 280 medinių prekyviečių, išpuoštų eglių šakomis ir žaisliukais, lempučių girliandomis, elnių ir angelų figūrėlėmis. Vidury Rūmų aikštės įrengiama čiuožykla, vaikų laukia senovinė karuselė ir miniatiūrinis traukinys, kuriuo net galima pasivažinėti.
Nuo ryto iki vakaro be išeiginių dienų čia galima apsirūpinti dovanomis ir įsigyti įvairių smulkmenų – nuo odinių šlepčių ir medžio dirbinių iki žvakių ir žaislų. Kad šaltuoju metu nepraalktumėte, siūloma įvairių skanėstų – tradicinių keptų švabiškų dešrelių, meduolių, kepintų kaštonų ir riešutų, karšto vyno, punšo. Net jei valgyti nesinori, vanilės, cinamono, kakavos, dūmo ir panašūs kvapai paskatins praverti piniginę. O jei susivaldysite, galite bent sustoti paklausyti Kalėdų dainų ir giesmių koncerto.
Pirmą kartą Kalėdų mugė dokumentuose buvo paminėta 1692 metais ir apibūdinta kaip tradicinis Štutgarto renginys. Šiais laikais mugę kasmet aplanko per tris milijonus žmonių.
Kalėdų mugė Štutgarte, Eglės Digrytės nuotr.
Kita mugė, taip pat laikoma viena didžiausių ir lankomiausių Vokietijoje, garsėja ir savo kaimyne. Kalėdų mugė Ulmo mieste, esančiame už 100 km į pietryčius nuo Štutgarto, vyksta aukščiausios pasaulyje bažnyčios papėdėje. Čia prekeiviams skiriama mažiau vietos nei Štutgarte – tik Katedros aikštė (Münsterplatz), bet kartu šventinė nuotaika justi labiau.
Įžengęs pro šventiškai išpuoštus vartus, patenki į tikrą Kalėdų miestelį. Skamba muzika, nosį kutena karšto vyno ir skrudintų riešutų aromatas. Per šimtą prekeivių siūlo suvenyrus, rankų darbo kosmetiką, žaislus, eglutės žaisliukus, keramiką, čia pat pagal tūkstantmetę tradiciją gaminamus stiklo dirbinius, žvakes, kojines ir pirštines, džiovintus vaisius, sūrį, skrudintus riešutus, šokolade mirkytus vaisius ir uogas.
Kasmetė mugė yra vienas svarbiausių ir daugiausiai žmonių – apie milijoną vokiečių, italų, austrų, šveicarų ir kitų tautų atstovų – sutraukiančių Ulmo renginių. Šiemet mugė jubiliejinė. Tokia kaip dabar (moderni, su vienodais prekystaliais, savotiškomis gatvėmis ir orientuota į pardavimą bei maistą) rengiama jau 30-ą kartą, bet jos tradicijos siekia viduramžius. Vienuoliai apie tokias muges mieste rašė jau XIV amžiuje, tačiau pirmosios tikros žinios apie gruodžio 6-ąją, šv. Mykolo dieną, vykstančias muges – iš XVI amžiaus. Būtent vokiškai kalbančiuose kraštuose gimė tokių mugių idėja, turbūt jos yra vienos populiariausių.
Strasbūras save vadina Kalėdų sostine
Vos už poros valandų traukiniu nuo Štutgarto šurmuliuoja dar viena – prancūziška, bet vokiškąsias labai primenanti mugė Strasbūre. Šis miestas save vadina Kalėdų sostine. Ar pagrįstai, negaliu pasakyti, mat kitų panašių renginių Prancūzijoje, juoba daugumos mugių kitose šalyse dar neaplankiau. Bet šventinė dvasia ir čia sklando jau senokai. Ne veltui Strasbūras yra laimėjęs apdovanojimą už geriausią Kalėdų mugę.
Tiesa, tą vakarą, kai įkišau nosį į mugę, įkyriai lynojo lietus, todėl daugiau žmonių suko į dar tebedirbančias parduotuves, o ne prekystalių su skanėstais, suvenyrais, žaislais ir kitomis smulkmenomis link. Viskas labiau priminė rudenį, bet karšto vyno (galima rasti ne tik raudono, bet ir balto), pilamo į specialiai išmargintas stiklines, už kurias reikia palikti po eurą, meduolių ir keptų kaštonų kvapas vis tiek kalėdiškai maloniai kuteno nosį. Prie vyno galima įsigyti riešutais, apelsinais ar cinamonu pagardintų sausainių, šokolado ar sūrio. Vaizdą kiek gadino ir prie remontuojamos katedros, aplink kurią kasmet atsiranda dešimtys prekystalių, įrengti pastoliai.
Kalėdų mugė Strasbūre, Eglės Digrytės nuotr.
Strasbūro mugė laikoma seniausia ir bene garsiausia bei didžiausia Prancūzijoje. Ji, vadinama Christkindelsmärik (Kūdikėlio Jėzaus mugė), pradėta rengti 1570-aisiais. Net tradicijai pagrindinėje miesto Klébero aikštėje puošti eglę jau daugiau nei 400 metų. Mugė kasmet sutraukia apie 2 mln. lankytojų.
Iš viso Strasbūre visam gruodžiui įsikuria per dešimt mugės kaimelių, o juos jungia įvairiomis spalvomis apšviestos gatvės. Prekyviečių priskaičiuojama per 300. Viename galima paragauti elzasietiško maisto (Strasbūras yra Elzaso sostinė), kitur siūloma vietos vyno, trečioje vietoje prekiauja vietos amatininkai. Savo kampą turi labdaros organizacijos, kviečiančios dalintis, mugės svečiai (kasmet – vis kitos šalies atstovai, šiemet dėmesys skirtas Belgijai).
Straipsnį parengė Eglė Digrytė
