KAIP KALBI – TAIP IR MĄSTAI
Iliustracijos šaltinis: http://goo.gl/Z9YKvr
Daugiakalbiai gauna visas „premijas”: patrauklesnių darbo pasiūlymų, kognityvinio pažinimo pakilimą ir net mažesnę riziką susirgti silpnaprotyste senatvėje.
Šiuolaikiniai tyrėjai nustatė, kad daugiakalbiai taip pat sugeba į pasaulį žiūrėti lanksčiau, ne tik vienu vieninteliu būdu, priklausomai nuo užsienio kalbos, kuria kalba ar kurią moka.
Per pastaruosius penkiolika metų buvo padaryta daug tyrimų šia tema ir atrasta apčiuopiamų įrodymų daugiakalbių naudai.
Kalbėjimas užsienio kalbomis treniruoja smegenis, išmoko jas būti lankstesnes. Taip kaip mankšta kūnui suteikia tam tikrų biologinių pranašumų, taip skirtingos kalbos suteikia naudos protinei sveikatai, smegenų būklei. Tai ypač svarbu vyresniame amžiuje. Protinių galių senėjimas tarp daugiakalbių pasireiškia vėliau, o silpnaprotystė ar Alzheimerio liga parodo savo veidą bent penkmečiu vėluodama.
Vokiečiai žino, kur eina
Buvo ištirta, kaip vien vokiečių kalba kalbantieji, ir kaip kalbantieji tik angliškai reaguoja į eksperimentus.
Mokslininkai tiriamiesiems rodė vaizdo klipus, kuriuose kažkas juda, pavyzdžiui, moterį, einančią automobilio link, ar vyrą, važiuojantį dviračiu į parduotuvę, ir paprašė apibūdinti tai, ką jie matė.
Tik vokiškai kalbantieji buvo linkę pasakyti, kas ir kur link judėjo rodytoje juostoje. Pavyzdžiui, moteris eina automobilio link. Tuo tarpu anglakalbiai buvo linkę viską apibūdinti nusakydami tik pagrindinį veiksmą, nenurodydami veiksmo. Pavyzdžiui,moteris ėjo.
Vokiečių pasaulėvaizdis holistiškas – jie mėgsta sudėti detales į visumą. O anglai linkę susikoncentruoti ties tuo, kas vyksta.
Tam įtakos turi ir skirtingos vokiečių bei anglų kalbos gramatikos taisyklės. Anglų kalba reikalauja, kad veiksmus, kurie vyksta dabar ar tebevyksta, rašytume su –inggalūne ir nuolat pabrėžtume veiksmų eiliškumą. Vokiečiai savo kalboje to neišskiria.
Tyrėjai nustatė, kad mokantieji užsienio kalbą, kurioje gramatinės konstrukcijos kitokios nei, pavyzdžiui, anglų kalboje, dažniau nurodydavo ne tik veiksmą, kurį matė, bet ir veiksmo tikslą.
Taip pat vyko eksperimentas, kuriame tik anglų ar vokiečių kalba kalbantieji turėjo žiūrėti vaizdo įrašą, kur moteris ar vyras bėga, važiuoja, eina ir pan. ir pasakyti, ar jų judėjimas turi kažkokį tikslą (moteris eina į parduotuvę) ar ne (moteris vaikšto paupiu).
Vokiškai kalbantieji daug dažniau pastebėdavo tikslą nei anglakalbiai. Tai dar kartą įrodo, kad vokiečiai labiau koncentruojasi į tikslą, o anglai į vykstantį veiksmą. Tokiems mąstymo skirtumams įtaką daro jų gimtoji kalba.
Iliustracijos šaltinis: http://goo.gl/zKdBsj
Apkeisk kalbas, pakeisk perspektyvą
Tiriant daugiakalbius, paaiškėjo, jog vokiečiai, puikiai mokantys ir anglų kalbą, taip pat buvo susikoncentravę į veiksmo tikslą, kaip ir kiti jų šalies gyventojai, kai eksperimentas buvo atliktas jų gimtoje Vokietijoje. O kai eksperimentas buvo perkeltas į Didžiąją Britaniją, daugiakalbiai supanašėjo su anglais ir daugiau dėmesio skyrė veiksmui.
Įtakos turi ir tai, kokia kalba eksperimentas atliekamas. Jei atliekamas anglų kalba – labiau koncentruojamasi į veiksmą, jei vokiečių – į visumą. Jei eksperimento metu kalbos kaitaliojamos, vis tiek priklauso nuo kalbos, kuria buvo pavaizduotas tam tikras epizodas, skaičius ar kita.
Kitas pavyzdys būtų, kai Izraelio arabų buvo paklausta, kaip jie reaguoja į arabiškus vardus, pavyzdžiui, Ahmedas ar Samiras. Paaiškėjo, jog kai jie parašyti arabiškai, o ne, pavyzdžiui, hebraiškai, vertinami daug palankiau.
Žmonės patys pripažįsta, jog jie jaučiasi lyg kitos būtybės, kai kalba užsienio kalba, ir jų emocijų saviraiška skiriasi priklausomai nuo kalbos, kuria bendrauja tuo metu.
Daugiakalbiai taip pat yra linkę priimti racionalesnius ekonominius sprendimus, kai jie priimami užsienio kalba. Kartu su gimtąja kalba keliauja ir tam tikri šališkumai, giliai įsišakniję (nebūtinai teisingi) modeliai ir nusistatymai, kurie turi įtakos tam, kaip sugebame pamatuoti riziką ir privalumus.
Taigi, kalba, kuria kalbi, tikrai gali paveikti mąstymą.
Parengė Dominyka Navickaitė
