Iššūkis: kaip mokytis ir dar suspėti gyventi

Surasti balansą tarp mokslų, asmeninio gyvenimo, laisvalaikio ne visada lengva, o dirbantiems situacija tampa ir dar problemiškesnė. Viso to paaiškinimas paprastas – trūksta laiko. Vis dėlto, ar išties 24 valandų per mažai, ar tiesiog nemokame jų planuoti, priklauso nuo individualus užimtumo ir laiko planavimo įgūdžių. Būtent pastarieji dažnai ir yra didžiausia problema, nes neproporcingas laiko paskirstymas lemia tokius kraštutinumus, kai dėl laisvalaikio ir noro laiką leisti linksmai ir nerūpestingai apleidžiami mokslai arba, priešingai, koncentruojamasi vien tik į mokslą, apleidžiant asmeninius interesus. Savaime suprantama, kad nė viena šių išeičių iš laiko spąstų neapsieina be neigiamų padarinių. Pirmu atveju iškyla grėsmė išsilavinimui ir asmeniniam tobulėjimui, antru – susiduriama su grėsme paprasčiausiai perkaisti, fiziškai ar emociškai išsekti, patirti stresą. Klausiate, kaip gi tada suspėti viską ir dar spėti pailsėti ir gerai išsimiegoti? Tai išties vienas tų klausimų, į kurį, mūsų nuomone, veiksmingai atsakęs mažų mažiausiai būtų vertas Nobelio premijos… Vis dėlto, kol tokių genijų dar neatsirado, laiko mašina dar neišrasta, o žmogaus klonavimo galimybė apipinta mitais, belieka vadovautis senais gerais patarimais, kurie, kad ir kokie atrodytų banalūs, iš tiesų padeda.

Iliustracijos šaltinis: http://goo.gl/Z9SIGj

1. Susidaryk dienotvarkę

Norintiems efektyviai planuoti laiką būtina susidaryti visų reikiamų atlikti užduočių sąrašą ir apgalvoti, kiek laiko reikės skirti joms atlikti. Šį laiką reikėtų vertinti realiai ir nepamiršti, kad kartais prireikia daugiau laiko nei planuojama, todėl patartina palikti ir tam tikrą laiko rezervą, pavyzdžiui, nors ir manai, kad namų darbų parašysi per vieną dieną, dienotvarkėje pasižymėk dvi.  Studentai ir moksleiviai yra linkę didesnių pastangų reikalaujančius darbus vis labiau atidėlioti iki tol, kol jiems atlikti lieka tik kelios dienos. Taip elgtis nepatartina, nes tokia situacija kelia stresą: likus mažai laiko, pradedama galvoti, kad su užduotimi nepavyks laiku susidoroti, o šios pašalinės mintys trukdo susikaupti ir šią užduotį atlikti. Taigi visus svarbius darbus reikia susirašyti prioriteto tvarka, stengtis jų neatidėlioti. Dienotvarkę padės kontroliuoti išmaniesiems telefonams skirtos programėlės, kurių paskirtis padėti planuoti laiką užduotis susirašant prioriteto tvarka ar net nustatant, kad apie reikiamą atlikti užduotį būtų priminta garso signalu. Galima naudoti ir kitas laikui planuoti skirtas priemones: susidaryti dienotvarkę užrašų knygutėje ar kompiuteryje. Į dienotvarkę galima įtraukti ir kitas nebūtinai su mokslais ar darbais susijusias užduotis: susitikimą su draugu, laiką knygai paskaityti ar filmui pažiūrėti, laiką skirtą pasivaikščiojimui gryname ore. Tai užtikrins ne tik tai, kad užduotys bus atliktos laiku, bet ir tai, kad laiko liks ir laisvalaikio malonumams.

Iliustracijos šaltinis: http://goo.gl/TYBHtR

2. Išnaudok kiekvieną minutę

Kiekvieną laisvą minutę reikia išnaudoti turiningai, todėl, jeigu esi darbingai nusiteikęs ir pailsėjęs, nesudėtingas paskaitų užduotis, pavyzdžiui, jeigu reikia tik ką nors perskaityti, gali atlikti tiesiog važiuodamas autobusu. Viešajame transporte skaitydamas konspektus gali pasiruošti ir atsiskaitymams, o tiems, kurių atmintis girdimoji, pravartu šių konspektų ir pasiklausyti prieš tai konspektą įrašius į diktofoną.

3. Aukok laiką tam, kad jį sutaupytum

Kad ir kaip būtų sunku keletą valandų visas jėgas ir dėmesį sutelkti vien tik į studijas, taip daryti patartina, nes taip net nejausdamas sutaupysi laiko. Susikaupus ir dėmesį sutelkus į vieną dalyką, darbą atliksi žymiai greičiau. Taip yra todėl, kad studentams namų darbų atlikimas dažnai ne mėgstama užduotis, o labiau prievolė, todėl ją atliekant simuliuojama: nusiteikus rašyti darbą ar mokytis, šių užduočių atlikimo metu kartu pradedama ir nuolat tikrinti elektroninį paštą, naršyti internete ir socialiniuose tinkluose ar užsiiminėti kitomis veiklomis. Jeigu nusiteiksi, kad valanda laiko skirta tik mokslams ir niekam daugiau ir šio susitarimo su pačiu savimi laikysiesi, darbai bus atliekami žymiai greičiau, o tai leis sutaupyti laiko linksmybėms ir kitiems laisvalaikio malonumams.

Iliustracijos šaltinis: http://goo.gl/ZvfDvw

4. Skirk laiko poilsiui

Dienotvarkėje būtina surasti laiko poilsiui ir pertraukėlėms, kurių metu, pavyzdžiui, būtų galima ramiai atsigerti kavos ar paklausyti muzikos ir taip nuo darbų nors šiek tiek atitrūkti. Tikriausiai net nereikia ir sakyti, kad kasnakt būtina pamiegoti 7–8 valandas. Vis dėlto prieš miegą įtemptai dirbant protinį darbą, pavyzdžiui, rašant referatą, užmigti gali būti ne taip ir paprasta, o kartais net ir per miegus gali sapnuotis, kad dirbi ir toliau, gali dažnai prabudinėti, todėl neišsimiegoti. Taigi prieš pat miegą aktyvia protine veikla nereikėtų užsiimti ir smegenis pailsinti, o tam, kad nereikėtų darbų palikti paskutiniai nakčiai, praverčia tinkamai nustatyti darbų prioritetus ir juos planuoti iš anksto.

5. Išsiaiškink, kur ir kada esi produktyvus

Vieni dirbti išsijuosę gali rytais, kiti, atvirkščiai, produktyvūs yra vakarais, todėl darbus planuoti reikia taip, kad jie būtų atliekami kiekvienam individualiu produktyviu laiku. Vis dėlto paprastai daugeliui produktyviausias metas iki 12 val., tada dar būname nepervargę, gebame susikaupti, todėl sudėtingiausias užduotis naudinga atlikti būtent šiuo metu. Nemažiau svarbu ir susirasti produktyvią darbo vietą. Galbūt geriausiai susikaupti gali bibliotekoje, o gal savo kambaryje prie darbo stalo?

6. Mokėk pasakyti „ne“

Kad ir koks norėtum būti paslaugus ar spėti atlikti viską, reikia susitaikyti su tuo, kad būna momentų, kai kartais kažką tenka paaukoti. Todėl, jei reikia daug mokytis, galbūt vertėtų atsisakyti susitikimo su draugais arba, jeigu jau esi suplanavęs linksmai praleisti laiką, nevertėtų tuo metu prisiimti atlikti papildomų darbų. Svarbiausia nusistatyti prioritetus ir jų laikytis.

Iliustracijos šaltinis: http://goo.gl/SC5cbj

7. Atrask laiko pasilepinti

Po įtemptos sesijos ar sunkios mokslų ar darbo savaitės tikrai reikia atsipūsti, susitikti su draugais ir laiką praleisti smagiai. Jeigu atrasi laiko pasilepinti ir už įdėtas pastangas save apdovanosi kokia nors dovana, nesijausi, kad kažkas buvo atliekama veltui, save motyvuosi. Taigi pravartu mintyse su pačiu savimi susitarti: pavyzdžiui, šiandien rašysiu referatą, o rytoj eisiu į kiną.

Suprantame, kad balansą tarp mokslų ir asmeninio gyvenimo palaikyti sunku. Kartais neišvengiamai daugiau laiko skiriama laisvalaikiui, todėl jo pritrūksta mokslams ar atvirkščiai. Vis dėlto, kaip įprasta sakyti, jeigu nori turėti laisvalaikį, reikia negaišti laiko, o tą pasiekti padeda planavimas ir savikontrolė.