Interviu: Teatro režisierius I.Basijokas mano, kad menininko profesiją turėtų rinktis tie, kurie nori dvasiškai turtingo bei prasmingo gyvenimo
Jaunas dramos režisierius Ignas Basijokas drąsiai skinasi kelius į teatro viršūnę. Dramos režisūros studijas Klaipėdos universitete baigęs vaikinas gali pasigirti Vilniaus Kameriniame teatre pastatyta mistine drama pagal klasiko J. A. Herbačiausko pjesę „Tyrų vienuolis“, taip pat režisuotu spektakliu „Išėjimo nėra“, kuris pastatytas pagal vieno žymiausių XX a. prancūzų rašytojų ir filosofų Jeano Paulio Sartre‘o pjesę.
Po mokyklos baigimo apie aktorystės studijas svajojęs I. Basijokas dabar tikina besidžiaugiantis, jog likimas jį pastūmėjo į režisūros studijas. Jaunas režisierius neatmeta galimybės, kada nors debiutuoti ir kino industrijoje, nes savo spektakliuose dažnai pasitelkia kinematografijos apraiškas.
Kas sunkiausia statant spektaklį? Kaip tinkamai pasirinkti aktorius? Koks žmogus turėtų rinktis meno srities studijas bei kas laukia būsimųjų dramos studentų? Į visus klausimus atsakė ir mintimis pasidalino teatro režisierius I. Basijokas.
Kodėl nusprendėte pasirinkti teatro režisūros studijas ir kaip apskritai susidomėjote teatru?
Teatru susidomėjau mokykloje. Į jo pusę patraukė lietuvių kalbos mokytojos, kviesdamos atstovauti savo mokyklai dainuojamosios poezijos, skaitovų ir kompozicijų konkursuose. Tai buvo pirmosios teatro užuomazgos, paskatinusios į jį gilintis. Turbūt mano pasirinkimui įtakos turėjo ir likimas, nes neįstojęs į aktorystę, nusprendžiau savo laimę pabandyti režisūroje. Tad ačiū režisieriui Juliui Dautartui, kuris nepriėmė manęs į aktorystę ir nukreipė mano likimą kita linkme.
Kas labiausiai patiko studijuojant režisūrą? Kokie studijų dalykai domino labiausiai?
Žaviausias studijų dalykas – repeticijos, kur nuo visiškos nevilties, kūrybinio proceso metu, galėjai save pakylėti iki euforijos jausmo. Tačiau kiekvienas dalykas man buvo įdomus tiek, kiek jis pasirodė naudingas mano tobulėjimui.
Ar studijų metais buvo tokių disciplinų, kurios nepatiko?
Galėčiau pasakyti, kad nebuvo. Jei kažkam ir nejaučiau didelio potraukio, tai buvo gera proga save išbandyti ir nugalėti.
Teatro režisūros studijos daugiau asocijuojasi su praktiniu mokymu. Kokio pobūdžio paskaitos dažniausiai vykdavo?
Teoriją privalėjome mokytis savarankiškai, nes ji turėjo atsispindėti praktikoje. Pastaroji apėmė didžiąją studijų dalį. Praktikos įgijau per diskusijas su dėstytojais, ginčus ir sprendimų ieškojimus su bendrakursiais.
Koks žmogus turėtų rinktis teatro režisūros studijas?
Režisierius turi turėti menininko, pedagogo ir organizatoriaus savybes bei mokėti stebėti gyvenimą.
Dažnai teigiama, kad iš meno sunku išgyventi, todėl jaunimas pasirenka kitas specialybes, o ne menus. Ką patartumėte būsimiems studentams, kurie dvejoja dėl savo pasirinkimo?
Norintiems plaukioti jachtomis ir gliaudyti tigrines krevetes Maldyvuose, patariu rinktis teisės ar ekonomikos studijas, o žmonėms, kurie norėtų turėti dvasiškai turtingą bei prasmingą gyvenimą – menininko profesiją.
Ką jums pačiam reiškia teatras?
Man teatras – tai savęs pažinimas, kurio metu gali iškelti klausimus ir į juos rasti atsakymus.
Nuo ko prasideda spektaklio statymas ir kas visame procese yra sunkiausia?
Svarbiausia atrasti temą, kuri jaudintų patį režisierių, tik tuo atveju galėsi įkvėpti ir uždegti visą supančią komandą. Sunkiausia perteikti spektaklio koncepsiją tiek aktoriams, tiek scenografams, šviesų dailininkams ar kompozitoriams, kad šiems komponentams susijungus į bendrą visumą, atsiskleistų viso spektaklio dermė ir prasmė.
Kokiu savo pastatytu spektakliu ar karjeros pasiekimu didžiuojatės labiausiai?
Džiaugiuosi kiekvienu savo spektakliu, nes jis atvėrė galimybes kurti ir kalbėti mane jaudinančiomis temomis.
Pagal kokius kriterijus atsirenkate aktorius savo spektakliams?
Aktorius turi būti tarsi instrumentas: suderintas, dirglus, ištreniruotas, pasiruošęs, lankstus. O režisierius, žinodamas kokią melodiją gros, pagal ją renkasi ir derina instrumentus.
Kas jus įkvepia kūrybai? Iš kur semiatės idėjų spektakliams?
Labiausiai mane įkvepia noras rasti atsakymus į neapsakomus klausimus.
Statote teatro spektaklius, bet galbūt turite ateities planų išmėginti save ir kino industrijoje?
Mano spektakliuose pastebima kinematografijos apraiškų, todėl kino sritis man artima, tik reikia tinkamos progos, aplinkybių ir galimybių pasireikšti šioje sferoje.
Autorė Lina Skersytė
