Griauname mitus: kokie mitai sklando apie studijas ir studentavimą

Įminkim mįslę keturgyslę: nuolat trūksta pinigų, valgo bulves ir konservus, linksminasi iki paryčių ir visada pritrūksta dar vienos nakties darbams užbaigti, kas? Neabejojame, kad dauguma atsakytų „studentas“, nes būtent toks yra plačiai paplitęs stereotipas. Žinoma, stereotipams rastis pagrindo galbūt šiek tiek ir yra, tačiau dauguma jų paprastai realios situacijos tikrai neatitinka. Todėl, kad galėtum atsikratyti stereotipų suformuotos išankstinės nuomonės ir susidaryti tikrąjį studijavimo vaizdą, pateikiame keletą apie studijas ir studentavimą sklandančių mitų. Griauname mitus ir situaciją vertiname realiai.

1. Universitetas geriau nei kolegija

Tai bene plačiausiai paplitęs mitas, kuriam pagrindą suteikė tai, kad įstoti į universitetą reikia aukštesnių balų ir studijos kainuoja brangiau. Tačiau ar brangesnės studijos reiškia, kad jos yra kokybiškesnės? Būtent tai ir reikėtų įvertinti ir visų pirma apsispręsti, kokių žinių ir įgūdžių tau reikia daugiau. Paprastai kolegijose pabrėžiama praktikos svarba, o universitetuose teorinės žinios. Nesakome, kad kuris nors vienas variantas iš jų yra geresnis ar blogesnis, turi pats nuspręsti, ko tau reikia daugiau. Be to, svarbu atsižvelgti ir į studijų programą, nes kolegijos siūlomų studijų programų gali nebūti universitete ir atvirkščiai. Todėl patartina rinktis ne pagal aukštosios mokyklos statusą, o pagal tavo norus ir studijų programos suteikiamas karjeros galimybes. Prieš apsispręsdamas, kokią aukštąją mokyklą pasirinkti, panaršyk po darbo skelbimus, dažnai ten pastebima tendencija, kokio išsilavinimo darbdaviai reikalauja. Gali būti, kad darbdaviams reikia būtent aukštesniojo išsilavinimo studento, todėl neprašautum ir pasirinkęs studijas kolegijoje.

2. Bendrabučiuose chaosas ir nuolatiniai vakarėliai

Daugelis mano, kad jeigu gyvens bendrabutyje, net nebus laiko, kada mokytis, nes čia laukia nuolatiniai vakarėliai. Nežinome, ar pradžiuginsime ar ne, bet dažniausiai bendrabučiuose galioja griežta tvarka: reikia grįžti iki tam tikros valandos, negalima vestis draugų, triukšmauti. Tvarkos ir taisyklių laikymąsi prižiūri bendrabučio prižiūrėtojas ir tik nuo jo asmeninių savybių priklauso, kaip tam tikri nusižengimai bus toleruojami. Žinoma, kad ir koks griežtas prižiūrėtojas būtų, tavo asmeninės kambario erdvės ir tvarkos joje niekas nekontroliuos. Tad,  ar bendrabučio kambarys atrodys lyg po karo, ar jame vyraus tvarka, priklauso tik nuo tavęs ir su tavimi drauge kambaryje gyvenančio žmogaus tvarkymosi ypatumų. Vis dėlto, jeigu nori daugiau laisvės ir tvarkytis kaip išmanydamas, jei leidžia finansinės išgalės, gali rinktis nuomotis butą.

3. Studentai valgo tik bulves

Kadangi neturi pinigų, studentai taupo kaip įmanydami ir valgo tik bulves. Na, galbūt ir yra tokių bulvių entuziastų, tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Kai kuriose aukštosiose mokyklose skatinamosios stipendijos gali siekti pusę minimalaus atlyginimo ar dar šiek tiek daugiau. Žinoma, kad gautum stipendiją, turi pademonstruoti gerus studijų rezultatus, todėl reikia stengtis. Tie, kurie stipendijų negauna, gali verstis papildoma veikla, susirasti pusės etato darbą. Stipendija ir atlyginimas papildo kišenes, todėl pinigų užtenka ir maistui, ir pramogoms.

4. Aukštojoje mokykloje mokytis sunkiau

Manai, kad universitete ar kolegijoje bus mokytis sunkiau nei mokykloje? Galime tave nudžiuginti, kad bent jau pradžioje „aukštosios matematikos“ tikrai nebus. Studijas pradėsi nuo bendrųjų specialybės dalykų, įvado į kursą. Dėstytojai supranta, kad pirmakursiams sunku, todėl ir vertindami pirmuosius tavo akademinius darbus žiūrės atlaidžiau. Jei nepraleidinėsi paskaitų, nebus jokių problemų, su kiekvienu kursu palaipsniui žinių bagažas tik didės, kol galiausiai suformuos gausias bendrąsias žinias ir kritišką vertinimą.

5. Sesija = brandos egzaminai

Būdamas studentu kiekvieną semestrą per sesiją turėsi laikyti studijų dalykų egzaminus. Kartais abiturientai galvoja, kad studijų egzaminai panašūs į neseniai jų laikytus didelės apimties ir daug žinių ir pastangų reikalaujančius brandos egzaminus. Tačiau taip anaiptol nėra. Nors dalyko egzaminas paprastai sudaro 50 proc. viso įvertinimo, tai būna ne ką mažiau nuo kolokviumo besiskiriantis atsiskaitymas. Dažnai dėstytojai kursą skelia į dvi dalis: pirmąją dalį reikia atsiskaityti per kolokviumą, antrąją – per egzaminą.