Geriausia šalis Europoje būti studentu
„Slovėnijoje visai normalu bakalauro studijose mokytis iki 35 metų ir tęsti mokslus tiek ilgai, kiek tik įmanoma arba pabosta“, – sako Patris Židelevičius, Liublianos universitete mokęsis aplinkotyrą ir ekologiją. Mokslo laikas čia tiek išsitęsia vien dėl to, jog Slovėnija, matyt, yra geriausia šalis Europoje, o gal net ir pasaulyje, būti studentu.
Aš pati išvažiavau į Slovėniją, Liublianos universitetą studijuoti jungtinių magistro studijų dėl to, kad mane traukė specifinė studijų programa ir forma, mokslas buvo nemokamas, o apie esančias studentų privilegijas jau buvo nuvilnijęs gandas tarp mano draugų, studijuojančių Šveicarijoje.
Peržvelgusi universiteto reitingus, atrankos kriterijus, labai motyvuotai rašiau, jog noriu būti jų studentė ir kuriam laikui tapti jų šalies gyventoja. Per keletą metų praleistų ten, jaučiausi šiek tiek žmogumi-stebuklu dėl daug pozityvių dalykų vykstančių aplinkui, žmonių nuostabų, jog kalbu slovėniškai ir įdomių studijų, kuriuose buvau vadinama „student from abroad Geidre“.
Valstybės kompensuojamas maistas – tikriausiai labiausiai išsiskiriantis bruožas, ką geruoju mini tiek vietos, tiek mainams atvykę studentai, o keiksnoja mokesčių mokėtojai. Nuo 1992 metų Slovėnijos valdžia, siekdama, jog jauni žmonės turėtų mažiau sveikatos problemų ateityje, nutarė padėti jiems sveikai maitintis, todėl sukūrė sistemą, leidžiančią vieną kartą per dieną valgyti mieste esančiose kavinėse.
Sistema keitėsi kas porą metų ir buvo kas kartą tobulinama, tad šiai dienai kiekvienas studentas gauna tiek maisto nuolaidų, kiek yra darbo dienų per mėnesį, nuolaida galima pasinaudoti kas keturias valandas bet ne daugiau kaip dukart per dieną tarp 8 val. ir 20 val.
„Toks sprendimas buvo priimtas prieš porą metų, nes valdžia pamatė, jog studentai dažnai maisto nuolaidas naudoja greitajam maistui naktį po vakarėlių, o tai nėra tai, ko siekė valdžia“, – pasakoja Patris.
Valstybei vienas studento pavalgymas kainuoja 2,63 euro ir sistema taip supaprastinta, jog studentui nuolaida pritaikoma telefonu paskambinus specialiu numeriu ir jį priglaudus prie aparato, kuris parodo studento vardą, pavardę bei tai, kiek jam pigesnių pavalgymų šį mėnesį dar yra likę.
Ši sistema ne tik maitina studentus, tačiau ir skatina smulkųjį verslą, todėl, jog kiekviena miesto kavinė ar restoranas, norintis didelio studentų srauto, gali pretenduoti į šią programą, jei pasiryžta gaminti sveiką ir subalansuotą maistą, kurio kaina negali viršyti 7 eurų.
Kadangi studentai mokosi ne vienerius metus, tai įprotis valgyti viešojo maitinimo įstaigose tikrai susiformuoja, tad ir pabaigę mokslus žmonės itin dažnai renkasi išgerti puodelį kavos ar pavakarieniauti mieste. Beje, jei studentas turi vaikų, tai kiekvienam vaikui, taip pat yra skiriama 10 maisto nuolaidų per mėnesį.
Kitas dalykas – studentiškas darbas. Atskiros įdarbinimo agentūros siūlo įvairų darbą studentams, už kurį mokami itin maži mokesčiai, tad už vieno „tikro“ darbuotojo algą darbdavys gali pasamdyti tris studentus. Aišku, egzistuoja apribojimai, kiek studentai gali dirbti valandų, tačiau man pačiai teko dirbti kavinėje du kartus per savaitę po aštuonias valandas ir uždirbamų pinigų užteko visom pragyvenimo išlaidom padengti.
Taip pat dėl studentų darbo sumokami mokesčiai keliauja į studentų fondą, iš kurio remiamos bendrabučių rekonstrukcijos, stipendijos, studentiškos organizacijos, taigi studentai iš esmės dirba savo gerovei. Surinkus visus kreditus tam, jog studijos būtų baigtos, daugelis studentų pasilieka papildomiems metams rašyti mokslinio darbo – „absolvenski“, todėl, jog neinant į universitetą, tau lieka visos studentiškos privilegijos – maistas, transporto nuolaidos, studentiškas darbas ir pan.
Slovėnijoje egzistuoja legenda, jog kai Dievas kūrė pasaulį ir tautoms dalino po žemės lopinėlį, slovėnai neatvyko, nes tuo metu dirbo. Atėjus vėliau ir paprašius žemės savo tautai, Dievas jiems pasiūlė tik pavyzdžius – šiek tiek kalnų, jūros, lygumų ir pan. Taigi, realybėje Slovėnija pasižymi išties didžiule gamtos įvairove mažame plote, per valandą laiko gali nukeliauti nuo slidinėjimo vietos iki jūros ar Italijos, Austrijos pasienio.
Jei pamąstysime, jog šalis užima tik 20 273 kv. km, o sostinėje gyvena mažiau nei 300 tūkst. gyventojų, kultūrinis gyvenimas čia tikrai verda. Patris pasakoja, jog slovėnai tikrai investuoja į menus ir kultūrą, Slovėnijos sostinėje Ljubljanoje sukurta daug alternatyvių erdvių, veikia galerijų, vyksta festivaliai, privatūs renginiai.
„Geriausia yra tai, jog Slovėnijoje per trumpą laiką, kokius tris mėnesius, susiformuoja nedidelis vietinių draugų ratas, tad yra ir su kuo į renginius nueiti, ir sulaukti nemažai pakvietimų ten bei šen sudalyvauti“, sako pašnekovas. Mažo miesto jausmas kartais gali žudyti, nes gyvenant kurį laiką, dažnai imi sutikti tuos pačius žmones ir žinoti visas miesto paskalas, tačiau kita vertus, pasirinkdamas kitas gatves nei įprasta ar renginių vietas, kur dar nesi buvęs, gali likti nustebęs – nebus nė vieno pažįstamo veido.
Kitas unikalus pavyzdys Slovėnijoje – yra studentų krizių centras „Študenska stevalnica“. Pačiame miesto centre įsikūręs centras gali priimti septynis studentus ir studentų šeimą, kurie papuolė į bėdą – neteko gyvenamosios vietos, darbo, susidurė su sveikatos ar santykių problemomis. Studentai centre gali gyventi iki dviejų mėnesių nemokamai, jiems yra teikiamos teisininkų, psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos, padedama susirasti darbą.
Centro atstovas Dimitrijus Djokičius pasakoja, jog kurdami šį centrą, jie siekė tapti įkvėpimo šaltiniu studentams, o nenugrūsti jų į pilką kampą, tad bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir dailės akademijos studentais, patalpos tapo tikrai jaukia namų erdve. Centre veikiantis šeimos kambarys yra tinkamas apgyvendinti studentą (-ę) su vaikais.
„Tokių studentų irgi pasitaiko, žinant, jog slovėnai mokosi ilgai ir šeimas dažnai kuria studijuodami“, – pasakoja Dimitrijus. Pasak jo, toks centras yra unikalus pavyzdys Europoje, nes studentų pagalbos centrų tradicija nėra tokia paplitusi lyginant su šeimų ar moterų centrais.
Susitikę su Patriu kalbėjomės, jog Slovėnija yra ta vieta, kurioje gyvenimo kokybė buvo viena aukščiausių, kiek yra tekę patirti: dėl draugiškų žmonių, gerų studijų, linksmo studentiško gyvenimo, gero oro ir galimybės visur važiuoti dviračiu. „Slovėnai turi labai gerą miksą – jie atsipalaidavę kaip kroatai, myli gerą maistą kaip italai, bet turi austriško racionalumo“ sako Patris, o man tik lieka pritarti.
PS
* būti studentu ir mokytis yra du visiškai skirtingi dalykai.
** slovėnai dabar išgyvena finansinę krizę ir šios geros sąlygos studentams, matyt, gali būti viena to priežasčių.
Giedrė Simanauskaitė
