Vasaros festivalis VAROM!: Reporterių įspūdžiai, apžvalga ir įvertinimas
Vasara su ISIC – projektas, skirtas apžvelgti karščiausius šių metų festivalius: juose grojančią muziką, atlikėjus, atmosferą, maistą, gėrimus ir visa kita, kas gali būti įdomu nerimastingam vasaros festivalių entuziastui. Su ISIC tau nereikia būti festivalio teritorijoje, kad jį patirtum. Mūsų reporteriai dalinasi įspūdžiais Facebook ir ISIC.lt tinklalapyje realiu laiku, šitaip visas naujienas gali sekti gyvai. Tačiau šį savaitgalį radijo bangos buvo nepalankios, todėl VAROM! festivalio reporteriai dalinasi įspūdžiais grįžę namo. Žemiau – pasakojimas iš pirmų lūpų.
Praėjusį savaitgalį praūžė jau trečiasis festivalis VAROM!, kuriame dalyvavom ir mes – ISIC vasaros festivalio reporteriai Algimantas ir Vytas!
Taigi, penktadienį po visų dienos darbų greitai susikrovėm daiktus ir šovėm link festivalio vietos – nuostabaus ir taikaus Pailgio ežero. Susitranzavom mašiną su dviem smagiais žmogučiais, kurie keliavo iki pat festivalio. Tikslaus kelio nežinojome nei mes, nei mus nuo pakelės pagriebę gerieji žmonės, tačiau protingai išdėlioti ženklai prie kiekvieno išsišakojimo nesunkiai nuvedė mus į vietą. Dėl netikėto mašinų antplūdžio parking‘e teko šiek tiek nuskriausti mėlynių uogienojus ir krūmelius. „Čia šaltekšnis – miško kenkėjas“ – nuramino mūsų sunerimusias dūšeles parking‘o kuratorius. Apsijuosėm žalias apyrankes ir štai mes jau viduje. Pirmas diiiidelis pliusas – jokių eilių, grūsčių ir erzinančių laukimų. Apšniukštinėję ir apuostę festivalio teritoriją nukeliavome į kempingo zoną pasistatyti savo palapines. Miestelėnai pasirodė itin taikūs. Nemažai jaunų šeimų su mažyliais ir šiaip atsipalaidavę žmonės.
Nukeliavus iki prieplaukos scenos, kur festivalio metu vyko aktyvieji užsiėmimai, mus pasitiko „GET FIT“ sporto akademijos treneriai šiek tiek neramiais veidais. Mat treniruotė jau turėtų kaip ir prasidėti, bet miestelėnai vis dar nesirenka. Tačiau po kelių paraginimų garsiakalbiu buvo užpildyta visa prieplaukėlė.
Išjudinę kūnus nulėkėme pasiklausyti koncertų. Lėtos Andriaus Kaniavos dainos sukūrė ramią nuotaiką, pirmąjį VAROM! vakarą vainikavo ugnies teatro „Liepsnose“ pasirodymas. Buvo tikrai didelis WOW! Po koncertų ir nerealaus ugnies šou su bendražygiu Vytu paskendom miegmaišiuose prie laužavietės. Prie pat stuksėjo DJ scena. Deja, muzika buvo nei pakankamai užvedanti pašokti, nei pakankamai rami visiškai atsipalaiduoti prie laužo. Populiarių dainų house stiliaus remiksai ne itin užvedė ir kitus dalyvius, nors retkarčiais terasą užpildydavo šokių ištroškusios festivalininkų grupelės. Įspūdį paliko labai šaunios dekoracijos prie DJ scenos. Net iš 3 kilometrų maistinės plėvelės susuktas voratinklis, apdėliotas lemputėmis, išties atrodė įspūdingai ir unikaliai.
Rytą pasitikom drungno vandens dušu, nes ežeras atrodė dar šiek tiek šaltokas. Nusiprausę ir prasibudinę pasiryžom sudalyvauti sporto varžybose. Nusprendėm išmėginti savo jėgas mini futbolo turnyruose. Komandą iš surinktų nepažįstamųjų pavadinau „Liepsna“. Su ugnim širdyse po nerealiai įtempto finalo, traumų ir gražių įvarčių pasidabinom pirmosios vietos medaliais! Buvo be galo smagu. Pirmasis mano medalis! Woohooo! Po varžybų įšokom į ežeriuką šiek tiek atsivėsinti ir atgauti jėgas. Deja, per futbolą išsukta bendražygio Vyto kulkšnis sutrukdė toliau dalyvauti badmintono turnyre, tad keliavom pasižvalgyti po kitas veiklas. Nors ir pavėlavome į protmūšį, taimums nesutrukdė klausytis klausimų ir džiaugtis išgirdus teisingus atsakymus, nors tai nutikdavo retokai. Po vieno turo nusprendėm išbandyti lipdymą. Su šauniomis keramikėmis smagiai praleidome laiką besišnekučiuodami ir besimokydami lipdymo iš molio paslapčių. Po ilgo ir labai kruopštaus darbo man pavyko suklijuoti išties žavią kaukę (mane įkvėpė filmas „Kaukė“). Padėkojome merginoms ir keliavom į vėlyvus pietus. Gavome tikrai sočią porciją sriubos ir daržovių troškinio su ryžiais. Gardu. Tik vėliau sužinojau, kad visam festivalyje maistas buvo be mėsos. Matyt, kai šefai žino, ką daro, ir nepasigendi.
Pilnais pilvais paslankiojome po festivalio užsiėmimus, trumpai paklausėme paskaitų apie mitybą bei gyvenimo būdą ir sulaukėme koncertinės dalies. Susibūrę dalyviai buvo pavaišinti įspūdingu milžinišku nealkoholiniu kokteiliu, kurį padėjo paruošti TYMBARK.
Vėliau sekė nerealus ir ištaškantis „Skyders“ grupės koncertas. Nors ir vyrukai garsėja išgertuvių himnu „Ant alaus“, tačiau ir be jos pavyko priversti visus šokinėti kiek galima aukščiau ir dainuoti kartu. Manau, čia labai puikus testas grupėms: ar pavyks išjudinti blaivių žmonių minią? Testą „Skyders“ išlaikė nepriekaištingai. Po jų sekė „UPRISING TREE“ (Bob Marley projektas) – kompanija, kuri privertė visus susikabinus dainuoti „No woman no cry“. Su nuostabia nuotaika širdyje vakarą užbaigėme prie ežero žiūrėdami į mėnulį, gulėdami hamakuose ir smagiai besišnekučiuodami su kitais festivalio dalyviais.
VAROM! festivalis buvo tikrai įdomi patirtis. Daugumai alkoholis yra neatsiejama festivalio dalis, tačiau VAROM! organizatoriai tikrai įrodė, kad pasilinksminti galima ir blaiviems, ir dėl smagumo pasistengti reikia jau patiems! Festivaliui gal ir trūko šiek tiek linksmesnės/aktyvesnės muzikos, tačiau iš mūsų – didelis stiprus aštuonetas!
Iki susitikimo kitais metais! 😉
