Ar IT „geek’ų“ pasaulis atšiaurus merginoms?
Prakiuręs vamzdis – taip vadinama mokslo ir karjeros tiksliuosiuose, technologijų ir inžinerijos moksluose sistema, kasmet prarandanti būrius puikiai išsilavinusių merginų. Jas atstumia nedraugiška darbo aplinka, patyčios ir priekabiavimas, rodo NESSE ekspertų tinklo atliktas tyrimas.
Kodėl diskriminacija ir patyčios turėtų labiau pasireikšti tiksliuosiuose moksluose? Anot ekspertų, vyrų dominuojamose srityse dažnai atsiranda mačo kultūra, izoliuojanti į ją patekusias merginas. Visgi tinklaraščio Euroblogas.lt kalbintos Lietuvos informatikės pasakoja karjeros kliūčių nepatyrusios, nors jų akys vis krypsta į ne IT sritis, pavyzdžiui, menus.
„Kas per dėstytojai iš akmens amžiaus turi būti, kad priekabiautų ar pašieptų merginas?“ – stebisi Vilniaus universitete (VU) matematiką ir matematikos taikymus baigusi Lina Zubytė, dirbanti IT srityje. Tačiau ne visoms studentėms pavyko jo išvengti.
Anoniminiuose forumuose esamos ir buvusios studentės dalijosi žeminančia seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos patirtimi, bet, panašu, dėl galimo Lygių galimybių įstatymo ir Baudžiamojo kodekso 152 straipsnio pažeidimo atitinkamai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT) ar teismą nesikreipė ir įrodymų nerinko, todėl šie įtarimai liko tik iš kurso į kursą perduodamais pasakojimais.
Vilniaus Gedimino technikos universitete inžinerinės informatikos bakalaurą baigusi Laima Steponavičienė prisimena, kad anaiptol ne visi dėstytojai gebėjo atsiriboti nuo atgyvenusių stereotipų: „Medžiagų atsparumo dėstytojas netgi tiesiai šviesiai pareiškė, kad jo manymu, moters protas nėra pajėgus suvokti jo disciplinos – moterims turėtų rūpėti tik virtuvė, bažnyčia ir vaikai. Kai šis dėstytojas mane atleido nuo egzamino dėl dviejų iš eilės labai gerai parašytų kontrolinių, jis man pasakė tokius žodžius: „Tu turi vyrišką protą. Bet tavęs už tai niekas neves.“
Su duomenų analize dirbanti Monika Pudlovskytė prisimena, kad vienintelę seksistinę pastabą išgirdo iš su programavimu nesusijusių merginų: „Negali būti! Bet tu gi visai simpatiška!“ – jos draugei rėžė viena pažįstama, sužinojusi, kad ši dirba programuotoja.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava tinklaraščiui Euroblogas.lt pripažino, kad pagal atskiras profesines sritis gautų skundų dėl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo statistika nerenkama, todėl sunku įvertinti, kiek NESSE ekspertų pastebėjimai galioja Lietuvoje. Tačiau 2006 m. VU studentų atliktas tyrimas apie seksualinį priekabiavimą parodė, kad daugelis žmonių nemoka jo atpažinti. Dėstytojų ir darbdavių žeminantys juokeliai ir pastabos laikomi humoru, o ne žmogaus teisių ir įstatymų pažeidimu.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, visoje ES tik 13 proc. visų aukštąjį mokslą baigusių moterų įgijo matematikos, gamtos ar technologinių mokslų diplomą (2012 m. duomenimis). Lietuvoje jų dalis dar mažesnė – 9 proc. – ir mažėjanti. Tarp aukštąjį mokslą įgijusių vyrų tiksliukų dalis gerokai didesnė – 45 proc. Lietuvoje – bei auganti, 38 proc. visoje ES. „Eurostat“ taip pat turi duomenų, kad Lietuvoje inžinerijų ir technologinių mokslų daktarės gerokai dažniau nei kolegos vyrai linkusios mokslinį darbą dirbti aukštojo mokslo sektoriuje – jų dalis versle ar valstybinėse institucijose itin maža.
Jungtinių Valstijų visuomeninio NPR radijo reportažas parodo, kaip JAV informatikių skaičiaus sumažėjimas sutampa su namų kompiuterių atsiradimu. Kompiuteris tapo ne vien mokslininkų (o daug pirmųjų programuotojų buvo moterys), bet ir žaidimų mėgėjų įrankiu. 9 dešimtmečio viduryje JAV namų kompiuterius imta reklamuoti kaip žaislus berniukams. Dėstytojai darė prielaidą, kad daugelis studentų yra susipažinę su kompiuteriu nuo pat vaikystės. Tėvai buvo labiau linkę pirkti kompiuterius berniukams, o popkultūra platino moksliukų-programuotojų kultą.
Dažnai informatikai susibičiuliauja, sukuria profesinius tinklus ir naudingų įgūdžių įgyja žaisdami kompiuterinius žaidimus, o kad ši sritis gali būti itin nuodinga ir kupina neapykantos moterims, įrodė neseniai JAV nuvilnijęs „Gamergate“ skandalas, kurio metu feministė žaidimų kritikė sulaukė grasinimų nužudyti, o žaidimų gerbėjų bendruomenė nešykštėjo paniekos ir kitoms kritiškai apie šią subkultūrą atsiliepusioms moterims.
Galbūt Lietuvoje, kur namų kompiuteriai pasirodė vėliau ir lyčių stereotipai nespėjo taip įsišaknyti, merginos su panašiomis kliūtimis nesusidūrė? Interviu davusios informatikės pasakoja vaikystėje „draugavusios“ su kompiuteriu: naudodavosi internetu ir pokalbių kanalais, žaidė žaidimus.
Greta Kazlauskaitė, baigusi IT bakalaurą su žiniasklaidos IT specializacija, nuo vaikystės domėjosi techninėmis ir programinėmis kompiuterio galimybėmis, o sumaniusi susikurti interneto puslapį, ėmėsi ir programavimo. Mokykloje mokytojas padėjo papildomai gilintis į programavimą ir dalyvauti konkursuose. Gabi mergina nesusidūrė su jokiu pasipriešinimu, kai ieškojo specialybės, kurioje galėtų suderinti programavimą ir polinkį į menus.
Lina galimybių gilinti žinias rado spręsdama galvosūkius internete. Laimai išmokti naudotis namų kompiuteriu padėjo vyresnis brolis ir savarankiški eksperimentai. Monika pasakojo, kad programavimas jai atrodė smagus užsiėmimas.
Informatikės nesureikšmino atgyvenusio kai kurių dėstytojų požiūrio. Tačiau nė viena iš jų iš grynojo programavimo verstis ilgą laiką neketina. Galbūt tarpdisciplininė patirtis jas nuves į IT startuolių pasaulį? Visgi žurnalo „Verslo klasė“ sudarytame Lietuvos inovatyvių startuolių penkiasdešimtuke – tik šešios moterų iniciatyvos.
„Jaučiu norą sukurti kažką susijusio su kūrybiškumu, švietimu, vaizduote. Dar nesu apsibrėžusi tiksliai, tačiau tai bus labai šviesu, spalvinga ir įdomu“, – sako Lina.
„Jau ir dabar užsiimu kūrybine veikla ir siūlau savo filmavimo bei montažo paslaugas“, – pasakoja Greta, taip pat neatmetanti minties kurti savo verslą – bet ne visai IT srityje.
„Po vaikų gimimo pradėjau labai domėtis akušerija. Rašau apie tai tinklaraštį. Jei pavyktų ateityje iš šio pomėgio užsidirbt, mielai į IT nebegrįžčiau“, – idėjomis dalijasi šiuo metu vaikus auginanti Laima.
O štai Monika, kurios tinklaraštis pilnas nuotraukų, jos kurtų papuošalų ir piešinių, mano neturinti nuosavam verslui reikiamų savybių.
Pastaraisiais metais moterų karjera technologijose tapo aukščiausio lygio politiniu klausimu. Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių parlamentai užsako studijas ir konsultacijas apie karjeros kliūtis. JAV vyriausybė taip pat pripažįsta, jog tam, kad JAV išliktų inovacijų lydere, būtina pašalinti kliūtis moterims daryti karjerą technologijų srityje. Tą patį teigia ir ES savo augimo ir plėtros strategijose bei veiksmų planuose. Vis dažniau pripažįstama, kad gabių merginų individualių pastangų nepakanka, kad padėtis iš esmės pasikeistų – turi keistis kultūra.
Straipsnio autorė Daiva Rečkaitė
