Krašto apsaugos ministerija paskelbė šauktinių sąrašą. Ar esi pašauktas?
Krašto apsaugos ministerija paskelbė šauktinių į Lietuvos kariuomenę sąrašą. Viešame sąraše nurodyta karo prievolininko vardo pirmoji raidė, pavardė, gimimo data, unikalus šaukimo kodas, Krašto apsaugos teritorinis padalinys, kuriam priskirtas šauktinis, ir informacija apie šaukimo eigą. Jį galima rasti adresu sauktiniai.kam.lt
Į šauktinių sąrašus Krašto apsaugos ministerija šią savaitę įtraukė 36 tūkst. 825 jaunuolius nuo 19 iki 26 metų. Šiemet į kariuomenę devynių mėnesių mokymams ketinama pakviesti 3 tūkst. šauktinių, įskaitant savanorius, kurių užsirašė per tūkstantį.
Pirmieji karo prievolininkai tarnybą pradės rugpjūčio 24 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.
Kokios nuotaikos ir nuomonės sklando pačių potencialių šauktinių – studentų – tarpe?
Reikalinga profesionali kariuomenė
Kalbinti jaunuoliai mano, kad kariuomenės resursai reikalingi, tačiau juos turėtų sudaryti profesionalai:
Romualdas (20): Manau, kad esant tokiai situacijai pasaulyje, Lietuvai yra būtina turėti bent minimalią kariuomenę, kuri galėtų palaikyti viešąją tvarką (apsiginti nuo „žalių žmogeliukų“ ar kitų Rusijos smulkių provokacijų). Visgi, jei prasidėtų karas, manau, kariuomenei nebūtų verta jame dalyvauti.
Tadas (21):Reikia savanorių profesionalų, o ne beprasmiškos patrankų mėsos. Šauktinių kariuomenė – ne laisvas pilietis.
Netinkami atrankos kriterijai
Pasak studentų, daug diskusijų kelia tai, kad žadama kviesti perspektyvius išsilavinusius jaunuolius, jau turinčius darbus:
Deividas (22): Šauktinių kariuomenės grąžinimui pritariu, tačiau pasisakau prieš „loteriją“. Dirbu IT sferoje programuotoju. Kasdien mokomasi, taikomi nauji sprendimai. 9 mėnesiai kariuomenėje lygu profesinei degradacijai. Sugrįžimui į vėžes prireiktų ne vieno ir ne dviejų mėnesių.
Mantas (22): Šis įstatymas panašu bando panaikinti Lietuvos inteligentiją. Jei rinktų neišsilavinusius žmones, būtų labiau vienodai, o tai, jog ketina rinktis turinčius aukštąjį išsilavinimą ir netgi vyresnius nei bemokslius, yra sveiku protu nesuvokiama.
Paulius (25): Nepritariu, kad į šauktinių kariuomenę būtų kviečiami dirbantys ir karjerą darantys žmonės. Šauktinių kariuomenę būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei kariniuose mokymuose dalyvautų savanoriai arba po mokyklos niekur nestudijuojantys jaunuoliai. 9 mėnesiai yra per ilgas laiko tarpas atitrūkti nuo darbų. Dirbu mokslinį darbą ir ketinu siekti mokslininko karjeros, prisėdėti prie technologinių pasiekimų ir tikrai nenoriu veltui švaistyti laiko, bėgiodamas po miškus.
Deivis (25): Visiškai sutinku su prievolės grąžinimu, bet tik tuo atveju, jei būtų imami bedarbiai jaunuoliai.
Kritiškai vertina prievartą
Vaikinai neigiamai vertina prievartą ir pabrėžia teisę į individualų pasirinkimą:
Benediktas (24): Nesu nusistatęs prieš tokių įgūdžių individui suteikimą, kurie galėtų padėti jam ar jai išgyventi pavojingomis aplinkybėmis, bet tik su sąlyga, jog tai daroma be jokios prievartos ir tokioje aplinkoje, kurioje niekas neprivalo paaukoti nei savo žodžio laisvės, nei individualumo. Tautinės vertybės, patriotizmas ir šūkiai, skatinantys ginti savo tėvynę, kritiškai mąstančiam žmogui mažų mažiausiai skamba įtartinai ir toli gražu nėra savaime suprantamas dalykas. Kad kažkas yra vadinama „tėvyne“ ar „vertybe“, tai dar nereiškia, kad ją reikia ginti, nes paaukoti savo gyvybę ar sveikatą dėl miglotą reikšmę turinčios sąvokos yra absurdiška. Juk iš tikrųjų patys svarbiausi yra Lietuvos žmonės, todėl privalomos karo tarnybos grąžinimas, neatsiklausus jų nuomonės, yra nepateisinimas ir išdavikiškas. Atrodo, jog pamirštama pamatinė valdžios valstybėje egzistavimo priežastis – tarnauti tiems, kurie ją išrinko. Taigi privalomosios karo tarnybos grąžinimas – tai pernelyg laisvo pavadėlio ant valdžios kaklo padarinys, ir dėl to man, kaip Lietuvos piliečiui, yra neramu ir gėda.
Gražvydas (23): Mes jau daugiau nei dvi dešimtis metų gyvename laisvoje Lietuvoje, o dabar yra žadama apriboti jaunuolių laisvę. Man, kaip ir daugeliui, nepatinka mintis apie prievolę. Jeigu būtų žadama parama arba privilegijos grįžus, situacija atrodytų priimtinesnė.
Bijo grėsmės gyvybei ir nenori žudyti
Jaunuoliai taip pat įžvelgia karo grėsmę ir nenori rizikuoti gyvybėmis:
Vytautas (24): Nors laisva Lietuva yra labai svarbu ir norisi ginti savo šalį, bet kas man iš tos laisvos Lietuvos jei visgi mane nušautų?.. Taip pat, net ir karui prasidėjus, aš nenoriu žudyti kitų žmonių, man tai nepriimtinas ir bjaurus poelgis. Verčiau atsisakyčiau Lietuvos pilietybės arba visam laikui palikčiau Lietuvą nei žudyčiau kažkieno paliepimu.
Darius (21): Jei nebūtų grėsmės iš Rusijos, tada tikrai būčiau už. Tačiau dabar toks jausmas, kad eitume „ant mėsos“.
Vertina palankiai
Jaunuolių taip pat vardija šauktinių kariuomenės privalumus ir jokių problemų nemato:
Lukas (21): Manau, kad kiekvienam jaunam vyrui karinė tarnyba suteiktų savarankiškumo, atsakomybės jausmo, patriotiškumo. Dauguma to bijo, bet manau, kad neverta. Šių laikų jaunimas yra tikrai sugadintas, žinoma, ne visi, bet tikrai dauguma slankioja kampais, vartoja alkoholį ir panašiai. Gal karinė tarnyba įkrėstų proto.
Povilas (21): Tarnauju jau ne pirmi metai, taip pat baigiau BKM. Nesuprantu, kodėl daugelis bijo kariuomenės, juk niekas neveš keleriems metam už Lietuvos ribų atlikti tarnybos.
