Mokesčiai už studijas Europoje: kur diplomas atsieina pigiausiai ir brangiausiai?
Nuo 10 eurų už registraciją iki kelių tūkstančių eurų už mokslo metus – tiek aukštosioms mokykloms turi atseikėti įvairiose Europos šalyse studijuojantys žmonės. Kiekvienoje valstybėje – sava tvarka. Kai kur tereikia padengti administracines išlaidas, kitur moka visi be išimties, dar kitur šią finansinę problemą galima išspręsti stropiu mokymusi. Lietuvoje, nors esame toli gražu ne labiausiai pasiturintys Europos Sąjungoje (ES), mokesčiai už studijas vieni didžiausių.
Knygas perka vieni iš kitų
Vilnietis Andrius dukrą studijuoti šiemet išlydėjo į Nyderlandus. Mergina pasirinko meno, medijos ir kultūros studijas Groningeno universitete. Jos širdis linko prie kino režisūros, bet sužinojo, kad Lietuvoje šioje programoje numatytos vos kelios valstybės finansuojamos vietos. Jei tektų mokėti pačiai, pašnekovo teigimu, kaina būtų kosminė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tinklalapyje nurodyta, kad vaizdo režisūros bakalauro studijos šiais mokslo metais kainuoja 11 099 litus per metus (3214,49 euro), magistro – dar daugiau (11 276 litus arba 3265,76 euro). Čia pateikiamos norminės studijos kainos.
Kas, vertinant vien finansinę išraišką, apsimoka labiau – studijuoti gimtąja kalba, galbūt gyventi pas tėvus ir valgyti mamos gamintą maistą ar pinigus atiduoti užsienio universitetui, mokėti už bendrabutį ar buto nuomą ir pirkti maistą pačiam?
Andrius per kelias minutes išdėsto visą pirmakursės buhalteriją. Studijos kainuoja 1,9 tūkst. eurų per metus (toks mokestis – 1 906 eurų – ten nustatytas visiems studentams). Dukrai tėvai nuomoja kambarį – 225 eurų per mėnesį („tai – dar pigiai“, – patikino vyras). „Kadangi Nyderlandai, dar dviratį nupirkome – 80 eurų“, – toliau skaičiavo jis. Maistas kas mėnesį atsieina maždaug 140 eurų.
Labiausiai, pašnekovo žodžiais, piniginę palengvina mokslams reikalingos knygos, kainuojančios ir po 50, ir po 150 eurų. Brangiausios – naujos knygos, bet studentai tokios prabangos neieško – stengiasi įsigyti kitų perskaitytas. Visiems patogu: pirkėjai sutaupo, pardavėjai susigrąžina dalį išlaidų. 150 eurų – esą kritinis atvejis, kai neįmanoma rasti senos ar pigesnės. Bet ir tuomet jaunimas taupo, pavyzdžiui, perka keliese.
Sudėjus minėtas išlaidas per visus mokslo metus, sakykime, 10 mėnesių, išeina nemaža suma – 5630 eurų (nepridėjus sunkiai prognozuojamos knygų kainos). Pusantro karto daugiau nei kainuotų studijos (bet vien studijos) Muzikos ir teatro akademijoje.
Bet studentė šiek tiek prisiduria pati – ėmė dirbti po kelias dienas per savaitę, už tai kas mėnesį gauna po 300 eurų. Jei atimtume jos atlyginimą per mokslo metus iš bendrų išlaidų, liktų 2630 eurų – gerokai mažiau nei mokestis už lietuviškas studijas.
Brangiausiai studijuoti – Anglijoje
Kaip pažymi Europos Komisijos tinklas „Eurydice“, kuris analizuoja informaciją apie švietimo sistemas ir švietimo politiką 36 programoje „Erasmus+“ dalyvaujančiose šalyse (ES narėse, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Turkijoje), mokestis už mokslą, studentams skiriamos stipendijos ir teikiamos paskolos iki šiol stipriai skiriasi.
Ataskaitoje apie situaciją 33 šalyse nurodyta, kad mokesčio už mokslą sistemos beveik nekito. Vokietija – vienintelė šalis, kuri neseniai panaikino mokestį už mokslą, taikytą tik nuo 2007 m.
Daugiausiai už mokslą tenka atseikėti studentams Anglijoje (dalyje Jungtinės Karalystės – vidutiniškai po 8,5 tūkst. svarų arba 10,8 tūkst. eurų), tiesa, ten mokama tik baigus studijas, kai studento pajamos pasiekia tam tikrą dydį. Palyginti daug už studijas moka Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Nyderlandų ir Slovėnijos studentai.
Studijuojantieji valstybės finansuojamose vietose, Lietuvoje už mokslą nemoka, nebent pakeičia studijų kryptį į brangesnę. Vyriausybės nustatyti mokesčiai skiriasi, priklausomai nuo studijų programos ir kai kurių kitų aplinkybių. Mokantiesiems už mokslą dieninės bakalauro studijos kainuoja 3 238-18 162 litų (940-5 260 eurų) per metus. Magistrantai moka 7 308-21 578 litus (2 120-6 250 eurų). Aukštojo mokslo įstaigoms leidžiama nustatyti didesnius mokesčius tiek vietos studentams, tiek ne ES šalių piliečiams.
Kiek šalių – tiek skirtingų sistemų
Estija praėjusiais mokslo metais gerokai pakeitė studijų finansavimo sistemą ir mokestį už mokslą susiejo su studijų rezultatais – už studijas turi mokėti tik studentai, neįvykdę visų reikalavimų (nesurinkę būtino kreditų skaičiaus – 30 semestrui). Tiems, kurie surenka mažiau, aukštoji mokykla gali (bet neprivalo) nustatyti mokestį – 1 kreditas vertas daugiausia 50 eurų (meno ir medicinos studentams – 100 eurų, būsimiesiems lėktuvių pilotams – 120 eurų).
Latvijoje moka dauguma studentų – ne tik už dienines, bet ir vakarines, nuotolines bei jungtines su kitais universitetais studijas. Mokestis už dienines bakalauro studijas svyruoja nuo 968 iki 3 557 eurų per metus. Studentams iš trečiųjų šalių jis gerokai didesnis.
Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje vietos studentams bei kitų ES valstybių piliečiams už studijas taip pat nereikia mokėti, nebent, priklausomai nuo šalies, aukštoji mokykla yra privati, dėstoma angliškai ir pan. Tokia tvarka galioja ir Vokietijoje, vietos studentams ir kitų ES valstybių piliečiams tenka padengti tik administracines išlaidas, susimokėti už ilgiau nei turėtų užsitęsusias studijas.
Čekijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje mokestis taip pat priklauso nuo pažangumo. Slovėnijoje reikia susimokėti tik 10-29 eurų registracijos mokestį ar už perlaikomus egzaminus, trečiųjų šalių piliečiams dieninėse bakalauro studijose tenka atseikėti po 1 210-8 188 eurų. Slovakijoje taip pat renkamas registracijos mokestis (10-100 per metus). Už studijas reikia mokėti tiems, kurie nesugeba gauti diplomo per nustatytą laiką ar vienu metu mokosi bent dviejose programose. Trečiųjų šalių piliečiams studijos ten kainuoja 2-10 tūkst. eurų per metus.
Graikijoje studijos nemokamos, nepriklausomai nuo pilietybės, moka tik Heleniškojo atvirojo universiteto studentai (550-1 650 eurų per metus). Mokamos gali būti nebent magistro studijos.
Belgijoje mokestis priklauso nuo to, kur (prancūziškoje, flamandiškoje ar vokiškoje dalyje) veikia aukštoji mokykla. Pirmojoje maždaug 70% studentų (neturintieji finansinių sunkumų) moka maksimalų mokestį – 835 eurų. Vokiškoje dalyje kone visi moka po 425 eurus. Flamandijoje mokamas fiksuotas 61,9 euro mokestis ir kintanti dalis, priklausanti nuo kreditų skaičiaus (maksimalus mokestis – 619,9 euro).
Airijoje mokesčiai už studijas teoriškai neegzistuoja, bet yra „studento indėlis“ – 2 750 eurų per metus. Nepažangieji turi mokėti po maždaug 6 tūkst. eurų. Už magistro studijas moka dauguma.
Italijoje ir Ispanijoje mokesčius nusistato pačios aukštosios mokyklos, priklausomai nuo programos, studijų pobūdžio, studento finansinės padėties, negautų kreditų skaičiaus. Portugalijoje mokestis svyruoja nuo 631 iki 1 068 eurų, Kipre siekia 1 709 eurus per semestrą (trečiųjų šalių piliečiams – 3 417 eurų), už magistro studijas – 5 125-10 250 eurų.
Pajamos nebūtinai pagerina studijų kokybę
„Europai verkiant reikia pagerinti jaunų žmonių galimybes siekti aukštojo mokslo, – pranešime spaudai cituojama už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga EK narė Androulla Vassiliou. – Dėl aukštojo išsilavinimo ne tik labai padidėja jų galimybės gauti gerą darbą, bet ir stiprėja mūsų ekonomika, kuriai reikalingos talentingų absolventų inovacijos ir jų kūrybingumas. Kai valstybės narės nusprendžia pradėti taikyti mokestį už mokslą, jos visada turėtų būti numačiusios priemones, įskaitant stipendijas, kad užtikrintų vienodas galimybes siekti aukštojo mokslo visiems, įskaitant palankių sąlygų neturinčius studentus.“
Minėtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad viešosiomis lėšomis finansuojamose aukštojo mokslo institucijose studentų, mokančių už mokslą, skaičius labai skiriasi. Kipre, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), Norvegijoje ir Turkijoje nėra jokio mokesčio už mokslą. Čekijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje, Islandijoje, Lichtenšteine už mokslą moka visi, siekiantieji bakalauro diplomo.
Daugumoje šalių stipendijomis remiama tik nedidelė studentų dalis. Kipre, Danijoje, Maltoje, Suomijoje visi, o Liuksemburge, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), Švedijoje, Norvegijoje – dauguma studentų gauna stipendijas. Islandijoje vienintelėje nėra jokios valstybinės stipendijų programos, nors dėl jos jau diskutuojama.
35 aukštojo mokslo sistemose (kai kur, pavyzdžiui, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taikoma daugiau nei viena sistema) daliai arba visiems studentams stipendijos teikiamos atsižvelgiant į jų finansines reikmes (Danija, Suomija ir Švedija skiria stipendijas visiems dieninių studijų studentams, jei jie tenkina tam tikrus reikalavimus). 23 sistemoje stipendijos skiriamos pagal mokslo rezultatus. Beveik visur taikoma mišri stipendijų tvarka – pagal reikmes ir pagal studijų rezultatus.
Beveik pusėje šalių parama priklauso nuo bendrų studento šeiminių aplinkybių, ji skiriama ne tiesiogiai, bet suteikiama per mokesčių lengvatas tėvams arba pašalpas šeimai.
Birželį EK paskelbtoje ataskaitoje buvo pažymėta, kad pradėjus imti mokestį už mokslą išteklių aukštajam mokslui paprastai pagausėja, tačiau papildomos pajamos ne visada skiriamos tiesiogiai pagerinti studijų kokybę, pavyzdžiui, dėstytojams samdyti. Be to, mokestis už mokslą neturi neigiamos įtakos stojimui į aukštąsias mokyklas – net studentų, neturinčių palankių socialinių ir ekonominių sąlygų, atveju, nebent pokytis yra išskirtinai didelis.
Straipsnio autorius Eglė Digrytė
