Brangus mokslas ir neuždirbantis studentas – suderinama?
Apie studijas ir studentus Lietuvoje kalbama jau daug ir seniai. Studijų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, studentai turi sukti galvas, kaip susimokėti už mokslą ir dar pragyventi. Mokslas pasidarė prabanga.
Dažniausiai žiūrima į tėvus arba ieškoma galimybių užsidirbti patiems. Dažnas studentas sugeba suderinti studijas ir vienokį ar kitokį darbą. Visgi studijuojant kai kurias specialybes darbui paprasčiausiai nelieka laiko.
Apie savo savo patirtį ir studijų pasirinkimo motyvus kalbamės su dviem studentais, savo dienotvarkes planuojančiais minučių tikslumu. Neseniai antrą medicinos studijų kursą pradėjusi Neringa ir ketvirtakursis teisės studentas Andrius pripažįsta, kad studijuodami stengiasi laiko nešvaistyti. Anot studentų, kiekvienas pasirenka savo studijavimo kelią – vieni daugiau mokosi, kiti daugiau dirba ar pramogauja. Visgi abu pašnekovai teigia, kad pasirinkę rimtas ir sudėtingas, daug laiko ir pastangų reikalaujančias specialybes, jie prioritetą teigia studijavimui.
Viskas priklauso nuo požiūrio
„Gyvenime kol kas už pinigus teko dirbti tik kartą“, papasakoja mediciną studijuojanti Neringa. Studentė teigia, kad dabar pragyvena iš tėvų skiriamų pinigų. „Neišlaidauju, tačiau būstui, maistui ir kitiems pirkiniams per mėnesį susidaro nemaža suma“, sakė mergina.
Anot jos, studijuojant mediciną apie darbą pagalvoti neįmanoma. Ši specialybė ne tokia, kad būtų galima kažką praleisti, o „atsigriebti praktikoje“. Savo studijų pasirinkimo nesigailinti mergina pasakoja: „daug kam intensyvus mokslų grafikas, nuolatinis mokymasis atrodo baisu, bet man tai visiškai normalu. Tikrai matau prasmę savo specialybėje.
Sakoma, kad svarbiausia gyvenime džiaugtis tuo, ką darai. Aš džiaugiuosi, kad galiu džiaugtis savo pasirinkimu. Mediko jau tokia specialybė, kad dažnai reikia aukoti save, savo laiką, savo norus dėl kitų. Aš jau dabar pastebiu, kad pasikeitė mano bendravimas su draugais, kurie nesimoko tiek, kiek aš.
Studijuojant kitokio pobūdžio dalykus lieka daugiau laisvo laiko, o mano dienotvarkė kasdien yra maksimaliai užpildyta. Kai tampi mediku, pasikeičia tavo požiūris, vidinis mąstymas.“ Svarbiausia, teigia mergina, matyti prasmę tame, ką darai, džiaugtis savo veikla. Tada ir į piniginius reikalus žiūrima kiek kitaip.
Mokslo metai – investicija į save
Teisės studijas kitąmet baigsiantis Andrius taip pat net nebando derinti studijų ir darbo. „Kartais atsiranda ir darbo pasiūlymų, tačiau per mokslo metus tik kelis kartus teko padirbėti vienadienius darbus“, sako studentas.
Jis teigia, kad pasirinkus daug mokymosi laiko reikalaujančią specialybę reikia nuspręsti iš pradžių investuoti į save, o tik paskui tikėtis rezultatų. „Nesivaikau greitų pinigų. Per pastaruosius trejus metus įdėjau ne mažiau pastangų nei laikinus darbus dirbantys mano draugai. Tikiu, kad mano įdirbis bus naudingas ateityje“, pasakoja ketvirtakursis.
Vasarą – skirtingi pasirinkimai
Net ir intensyviai studijuojantys studentai turi vasaras. Būtent tada jie stengiasi užsidirbti šiek tiek santaupų kitiems metams. Tiesa, rimtai į savo studijas žiūrintieji net ir vasarą nori skirti tobulėjimui. Šiemet pirmą kursą baigusi Neringa pasirinko praktiką ligoninėje. „Nesigailiu, nes pamačiau mediciną iš arti“, sako mergina.
Anot jos, darbas ligoninėje atima begalę tiek fizinės, tiek dvasinės energijos. Per praktikos laikotarpį Neringai teko matyti ir mirčių, kančios, ligų, daug nemalonių procedūrų. „Kita vertus, be tų tamsių momentų būna ir daug gerų, šviesių akimirkų, kurios labai džiugina ir suteikia daug optimizmo. Kai iš pažiūros beviltiškas ligonis atsigauna ir atsistoja ant savų kojų, apima labai malonus ir džiaugsmingas jausmas. Tikrai nesigaliu ligoninėje praleisto laiko ir žinau, kad kitą vasarą vėl sieksiu panašios praktikos“, atvirauja studentė.
Būsimas teisininkas Andrius vasaras bando skirti darbams. Vaikinas du kartus pabūvojo JAV, kur užsidirbo visai nemažai pinigų. „Taupiai gyvenant uždirbtų pinigų užtenka visai ilgai“, atvirauja studentas.
Erasmus – būdas bent pusmetį sutaupyti
Dar vieną vasarą Andrius praleido Vokietijoje, kur atliko Erasmus praktiką. „Patirtis tik pati geriausia, nes ne tik daug ko išmokau, bet ir sugebėjau sutaupyti nemažai pinigų“, sako vaikinas ir priduria, kad Erasmus stipendijos visai nemažos, tad turint tikslą parsivežti santaupų, tai visai įmanoma.
Dar vieną mokslo metų pusmetį Andrius praleido dalyvaudamas Erasmus studijų mainų programoje. „Piniginiu atžvilgiu tai buvo labai naudinga. Nors pragyvenimas užsienyje brangesnis, bet ten ir stipendijos didesnės. Aš, pripratęs prie lietuviškų taupymo būdų, tikrai parsivežiau nemažai santaupų“, pasakoja Andrius. Tuo tarpu Neringa teigia, kad nors jos specialybės studentams taip pat galima dalyvauti Erasmus mainuose, ji pati to daryti nežada.
„Tai labiau priklauso nuo kiekvieno studento tikslų ir požiūrio. Aš asmeniškai manau, kad geriau įsigilinus mokytis čia, pasistengti viską aiškiai ir gerai išmokti, o toliau studijas verta tęsti užsienyje“, teigia mergina. Tiesa, ji priduria, kad nors medicinos studijos Lietuvoje nėra pigios ir turi trūkumų, ji iš esmės mokslo kokybe yra patenkinta. „Taip, Lietuvoje trūksta infrastruktūros, kitų studijų elementų, tačiau apskritai studijuoti tikrai įdomu. Ypač džiaugiuosi dauguma savo dėstytojų, kurie ne tik išsamiai dėsto, tačiau ir suteikia daug motyvacijos, patys yra paikūs pavyzdžiai studentams.“
Motyvacija išlieka pirmoje vietoje
Tiek Andrius, tiek Neringa pripažįsta, kad kiekvienas studentas verčiasi kaip išmano. Net ir tarp medikų yra tokių, kurie, anot Neringos, nevengia kaip reikiant pasilinksminti ir pašėlti, bet vis tiek sugeba rodyti gerus rezultatus ir, svarbiausia, perprasti sudėtingus medicinos mokslus.
Abu studentai yra labai dėkingi savo tėvams ir artimiesiems, be kurių pagalbos jie negalėtų siekti savo tikslų. „Būna, kad norisi plaukus nusirauti ir į viską spjauti“, atvirauja Neringa, tačiau tuoj pat priduria, kad bet kokia studijų sėkmė kaip mat sugrąžina motyvaciją ir norą tobulėti. Jei yra noro, ryžto ir motyvacijos, pinigai, kad ir kiek jų tektų išleisti, nebus išmesti į balą.
Kalbino ir parengė Jonas Špokas
